Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

„Matuko įstatymas“ neturi nieko bendra su Matuko istorija. Jo tėvai nebuvo nei žmogėdros, nei banditai. Visa bėda, kad jie įklimpo į narkotikus. Narkotikais apsinuodijęs žmogus visada ir visiems pavojingas, nes yra visai neprognozuojamas. Išvada labai paprasta – valstybė turėtų labiau rūpintis neleistinu narkotikų plitimu ir alkoholio vartojimo ribojimu. Tačiau tai nėra paprasta. Kai tik Seime pateikiamas alkoholį ribojantis įstatymas – visi piestu stoja prieš, nes tai dideli pinigai, labai dideli pinigai, labai labai dideli pinigai. Ir vaikai tuokart niekam nerūpi.

Įsisiūbuojant diskusijoms apie nuo liepos 1 d. įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos tvarkos spragas ir galimus perlenkimus, paimant vaikus iš šeimos, kyla klausimai apie tai, kaip naujas reguliavimas gali atsiliepti tėvams, auginantiems autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Jie gali pakliūti į tokias situacijas, kurias sunkiai suprastų netgi specialių tarnybų darbuotojai, jau nekalbant apie eilinius piliečius. 

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“ Šiais laikais, kai kuklumas jau nebėra vertintina dorybė, gresia pagunda įpulti į savigyros ir pernelyg didelio dėmesio sutelkimo į save spąstus. Išmaniosios technologijos suteikia daugybę galimybių būti pastebėtais, giriamais – tokiais, kuriais žavimasi. Tuo tarpu popiežius Pranciškus susitikime su jaunimu Vilniuje atkreipė dėmesį į pagundą sukoncentruoti dėmesį tik į save, savo įvaizdį ir gerovę. Jis sakė: „Negražu gyventi priešais veidrodį, negražu...“

Ko gero, neįmanoma aprašyti visų įmanomų kvailumo raiškos formų, bet pats sudėtingiausias dalykas yra tai, kad iš prigimties kvailas žmogus nesuvokia savo kvailumo, LRT KLASIKAI sako JAV filosofas NICOLAS DE WARRENAS. Anot jo, nors kvailumo iš šio pasaulio eliminuoti neįmanoma, yra terpė, padedanti iš to išsivaduoti – tai menas.  

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones?  Ar todėl, kad jaučiame galintys jiems vadovauti? O galbūt todėl, kad šalia jų jaučiamės atviresni ir nebijome išreikšti savo nuomomės? Leidyklos VAGA išleistoje knygoje „Nepramintuoju taku“ garsus, visame pasaulyje pripažintas psichiatras dr. M. Scottas Peckas, remdamasis ilgamete savo profesine patirtimi, siūlo praktiškus dvasinio tobulėjimo ir bendravimo kelius, padėsiančius pasiekti aukštesnį savęs ir tarpusavio santykių pažinimo lygį.

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie buvusiam prezidentui Barackui Obamai, buvusiai valstybės sekretorei ir kandidatei į JAV prezidentus Hillary Clinton, filantropui George’ui Sorosui ir transliuotojui CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Liepos 1 d. startavusi naujoji Vaiko teisių apsaugos tvarka atveria mūsų tarnybų nepasirengimą ir klaidas, stengiantis apginti vaikus nuo smurto šeimoje. Parodo ir tėvų nenorą bendradarbiauti su tarnybomis. Tokie atvejai, kaip šiomis dienomis plačiai nuskambėjusi istorija apie dviejų mažylių paėmimą iš kauniečių šeimos, mažai ką palieka abejingu. Ne vienas piktinasi pertekliniu valstybės kišimusi į šeimą, vadina savo valstybę policine. Yra ir tam tikro skepticizmo ar netgi piktdžiugos dėl naujosios reformos nesėkmių – prisiminkime, kokios kovos virė 2017-ųjų metų pradžioje, kai kelią skynėsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.

Apsipirkinėti, kai norime pakelti sau nuotaiką, užmiršti liūdnas ar sunkias emocijas, santykių sunkumus – kraštutinumas, sako psichologė Eglė Šekštelienė. Pasak jos, toks neapgalvotas apsipirkinėjimas gali virsti dar didesne problema – daiktų kaupimu. Be to, priduria psichologė, jei intensyviai koncentruojatės ir jaudinatės dėl to, kad neturite kažkokio daikto, pagalvokite plačiau, ko iš tiesų jūsų gyvenime stinga: draugystės, juoko, atsipalaidavimo, o gal įspūdžių?

Prieš porą savaičių teko dalyvauti komedijos vakare, pavadintame „Dating stories“ (liet. pasimatymų istorijos). Pristatytas kaip linksmų ir netikėtų pasimatymų istorijų iš viso pasaulio rinkinys, vakaras turėjo suteikti progą su humoru pažiūrėti į dviejų žmonių susitikimą – nejaukumą, lūkesčius ir realybę, pokalbius, tylą, nemeilę ir meilę. Pasijuokti iš kitiems nutikusių kuriozinių situaciją ir kartu iš savęs – juk mažos moteriškos gudrybės pasimatymuose naudojamos paslėpti mūsų pačių nerimą, baimes ir svajones. Kad vakaro programa tų lūkesčių neatitiko, nes daugiausia dėmesio buvo skirta ne pasimatymų, o sekso istorijoms – tai jau kitas klausimas. Tačiau vakaro vedėjas neleido suabejoti vienu teiginiu – jei moteris nesuranda (būtent šis žodis ir ši prasmė – moteris turi ieškoti!) antros pusės, tai ji yra per daug išranki.

Jurgita Rutkauskienė

Daugelis, išgirdę ar perskaitę, žodį „kūrybiškumas” siejame jį su menu: daile, muzika ar literatūra. Tačiau ši sąvoka turi ir kitokią, daug gilesnę prasmę. Kiekviena diena ir tai ką mes veikiame, kaip leidžiame savo laisvalaikį yra tam tikra kūrybiškumo išraiška. Mūsų  kasdieniai  pasirinkimai, sprendimai ir rezultatai, kurių sulaukiame, tiesiogiai susiję su anksčiau įgyta patirtimi ir gebėjimais. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mes turime skatinti kūrybiškumą jau ankstyvame amžiuje. 3–6 metai, tai tyrinėjimų ir atradimų laikotarpis. 

Tyrimai rodo, kad daugelis tėvų nemoko vaikų apsisaugoti nuo seksualinės prievartos, nes neįvertina šio pavojaus grėsmės. Jiems stinga informacijos ir išmanymo, ypač susijusio su saugumu internete, be to, nežino, kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą ir seksualinę prievartą.

Beveik 25 mln. vaikų ES gyvena mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriuose gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir dažnai tenka kęsti alkį. Kaip teigiama naujausioje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitoje, dėl nepakankamo švietimo ir sveikatos priežiūros kyla grėsmė pagrindinėms vaikų teisėms ir iš jų atimama galimybė išsivaduoti iš skurdo.

Pasiilgstu naujagimio verksmo. Gal keista, bet daugelis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientų neverkia. Jie būna tiek nusilpę, kad nebeįstengia verkti. Tai pripažino gydytojas Arūnas Liubšys.

Kalbos sutrikimų priežasčių yra begalė, jos įvairios, tad ir pagalba tokių sutrikimų turinčiam vaikui turi būti kompleksinė. Štai mikčiojantiems vaikams tėvai neretai pagalbos ieško įvairiose įstaigose. Siekdami išgirsti kelias nuomones ir išbandyti visus įmanomus gydymo būdus, jie konsultuojasi su įvairiais specialistais, tiesa, kvalifikuotos pagalbos ir tinkamo gydymo paieškos negarantuoja gerų rezultatų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Spalio 15 d. pasaulyje minėta Kūdikių netekties diena (angl. Baby Loss Awarness Day), pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti – tai šeimų netektys persileidimo metu, negyvagymiai ar mirę kūdikiai. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui, kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų. Pasauliui pranešamas, kad šie vaikučiai yra, buvo ir toliau gyvena savo artimųjų mintyse ir širdyse.

Suprantama, jog vaiko teisių apsaugos institucijai pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus gali būti neramu neteisingai apkaltinti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, tačiau svarbu pastebėti, jog informuodami atitinkamas institucijas ne kaltinate ar skundžiate, bet visų pirma, informuojate dėl galimos grėsmės vaikui šeimoje.

Depresijai būdingas vadinamasis „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti. Kai nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos, mažiau laiko praleidžiama su mylimais žmonėmis, vangiai sprendžiamos problemos, todėl prarandama viltis sulaukti geresnės ateities. Beviltiškumas maitina depresiją ir tempia žemyn.

Spalio 3–28 dienomis Vatikane vyksta viso pasaulio vyskupų ir jiems talkinančių kunigų bei pasauliečių susitikimas. Dėmesio centre – jaunimas, ir gal jaunam žmogui svarbiausias – pašaukimo klausimas.

Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie jaunus žmones. Ypatingo jų indėlio tikimąsi visuomenės vystyme, socialiniuose pasaulio pokyčiuose, politiniame gyvenime. Bet pokyčiai dažnai daromi tyliai, be ypatingos reklamos. Mažus, bet labai svarbius pokyčius pasauliui neša jaunimas vykstantis į misijas įvairiose pasaulio šalyse. Jaunimas, kuris dovanoja savo laiką ir talentus, kad padėtų tiems, kurie gyvena ypač skurdžiai. Šiemet į misiją Indijoje keliavo jėzuitų jaunimo sielovados programos MAGIS atstovai.

Vaikai vis labiau grimzta į „picos ir saldėsių“ vizualinio atitikmens skaitmeniniuose „Laukiniuose Vakaruose“ liūną, įspėja vienų iš populiariausių pasaulyje televizijos programų vaikams kūrėjai. 

„YouTube“ Amerikoje paveržiant iš „Disney“ mylimiausio prekės ženklo tarp vaikų titulą, o srautinio siuntimo milžinėms skatinant besaikį žiūrėjimą, esama pavojaus, kad visa vaikų karta užaugs vartodama „kultūrinį šlamštmaistį“, sako jie.  

Jei pamotė ar patėvis vaikui pasakys, kad jo mama ar tėtis blogi, vaikas visada stos į tikrųjų tėvų pusę, o tokios kalbos santykius su vaiku tik gadins, portalui LRT.lt sako gydytoja psichoterapeutė Gražina Sidorovienė. Be to, pabrėžia ji, jei net atskirai gyvenanti vaiko mama ar tėtis sako „žinok, ji (jis) tavęs nemylės taip, kaip aš“, geriausia tai nuleisti negirdomis, nes toks elgesys rodo, kad buvęs sutuoktinis pyksta ir apie vaiką negalvoja.

Tėvas Goyo Hidalgono iš Los Andželo arkivyskupijos tviteryje pasidalino vieno žmogaus sveikos santuokos paslaptimi.

Frankui 89 metai, jo žmonai – 87. Jie susituokę jau 64 metus. Frankas yra neįtikėtinai puikios fizinės formos. Kokia jo paslaptis?

Pirmoji istorija

Tai buvo respektabili šeima, dažnai aplankydavusi giminaičius, gyvenusius nedideliame miestelyje. Jauna miela mama, smagūs, išpuošti vaikai, išdidus tėtis, maloniai besišypsantis visiems sutiktiems pažįstamiems. Toks gražus pasižmonėjimas, vaikštant po miestelį, itin svarbus būdavo tėčiui, mėgusiam save parodyti ir kitus pamatyti.

Specialistų teigimu, viena iš didelio vaikų sergamumo priežasčių yra sveikos gyvensenos žinių ir įpročių, kuriuos ugdyti būtina jau ankstyvame amžiuje, trūkumas. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais net 88,9 proc. vaikų buvo registruota bent viena liga ar trauma. Net 62,8 proc. vaikų sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, 26,8 proc. – akių ligomis, kiti – patyrė fizines traumas, skundėsi virškinimo sutrikimais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. seksualinės prievartos atvejų prieš nepilnamečius lieka neatskleista. Tyrimų duomenimis, Europoje vienas iš penkių nepilnamečių iki savo aštuonioliktojo gimtadienio patiria seksualinę prievartą. Statistika rodo, kad apie 90 proc. atvejų vaikai seksualinę prievartą patiria iš gerai jiems pažįstamų žmonių ir tik 10 proc. – iš nepažįstamųjų. Dažniausiai yra išnaudojami 8–11 metų vaikai, nors seksualinę prievartą gali patirti ir kūdikiai bei vyresni vaikai. Dauguma prievartą patyrusių ar patiriančių vaikų kenčia tyloje, o daugelis tėvų apie tai net neįtaria. Mokslinės literatūros duomenimis, asmenys, vaikystėje patyrę seksualinę prievartą, šį stresą išgyvena visą gyvenimą ir anksčiau ar vėliau patenka į psichiatrų akiratį. 

Rugsėjo viduryje Seimo narių grupė užregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti švietimo tikslus ir nustatyti, kad mokyklose moksleiviai ugdytųsi visuomeniškumą, gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą. Taip pat parlamentarai siūlo, kad švietimo proceso metu būtų stiprinamas teigiamas požiūris į daugiavaikes šeimas, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu.

Mokykloje nepritampa ir jaučiasi vienišas kas trečias mokinys, tiek pat vaikų išgyvena vienišumo jausmą tėvams skiriantis, kas antras nepilnametis – patirdamas įvairių rūšių smurtą. Taip pat – emigravus tėvams, netekties ar ligos šeimoje atveju, paauglystės metu.

Paramos vaikams centras pradeda socialinę kampaniją, kviečiančią tapti vaiko draugu ir užsiimti kartu su juo mėgstama veikla: sportuoti, skaityti, lankyti parodas, eiti į renginius, gaminti, tiesiog „čilinti“. Dažniausiai tiek nedaug (tik dėmesio ir pabuvimo kartu) reikia, kad liūdnas vaikas vėl šypsotųsi, pasitikėtų, svajotų.

Į vaikų priežiūrą įsitraukiant vis daugiau tėčių, atsiranda pusiausvyra šeimoje ir visuomenėje: moterys gali labiau atsiskleisti profesinėje karjeroje, o vyrai atranda bendravimo su savo atžalomis džiaugsmą. Europos Sąjungoje jau nebe pirmi metai diskutuojama apie neperleidžiamos tėvystės atostogas, kurios būtų suteikiamos šeimai susilaukus kūdikio. Diskusijos prasideda ir Lietuvoje. Kol kas į vienus vartus: rugsėjo mėnesį vykusioje konferencijoje Seime, kurioje buvo pristatyta geroji Švedijos ir Islandijos patirtis, niekas nesiginčijo dėl tokių atostogų būtinybės. Kalbėta tik apie atostogų trukmę (kol kas Lietuvoje numatomi 2 mėnesiai) ir galimybę neuždėti išmokoms SODROS lubų. Ministras L. Kukuraitis akcentavo, kad dabartinių atostogų (12 ir 24 mėnesių) trukmė išliks, tačiau išeitų, kad, tėčiui nepasinaudojus neperleidžiamos tėvystės atostogomis, kūdikio priežiūros atostogų trukmė mažėtų.

Pasitaiko atvejų, kai vaikų elgesys tėvus gerokai nuvilia. Tik dažniausiai taip nutinka ne iš nežinojimo, kaip derėtų elgtis, o dėl to, kad vaikai nusprendžia pasielgti savaip. Tiems, kuriems rūpi išmokyti vaikus norėti elgtis taip, kaip dera, svetainėje psychologytoday.com amerikiečių psichologė Laura Markham siūlo pasinaudoti penkiomis nesudėtingomis strategijomis.