Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas sako, kad Lietuvos valdžia galėtų prisidėti prie jo valdomos bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo.

Šiais laikais vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, kurios dėka anglies krosnys vis dažniau pakeičiamos naujomis technologijomis ir aplinkai draugiškesniu kietuoju kuru. Vienas iš tokių sprendimų – granuliniai katilai, tai kuras, gaunamas suspaudžiant medienos atliekas, tokias kaip pjuvenos, drožlės ir medžio drožlės. Jis parduodamas granulių pavidalu ir dėl savo ekologinių savybių kartais vadinamas žaliąja anglimi. Granulės yra viena iš švariausių ir saugiausių kuro rūšių. Jo degimo metu išsiskiria labai nedideli dervos kiekiai, o tai turi didelę reikšmę aplinkai.

Oro sausintuvas yra nepakeičiamas įrenginys padedantis palaikyti sveiką ir komfortišką mikroklimatą namuose. Tačiau, kad jis ilgai ir efektyviai tarnautų – būtina skirti jam tinkamą priežiūrą. Reguliarūs patikrinimai ir valymas – ne tik prailgins įrenginio tarnavimo laiką, bet ir užtikrins, kad jis veiks kuo efektyviau, pašalindamas drėgmę ir pagerindamas oro kokybę.

Veiklą stabdanti ir neteisminį bankrotą inicijuojanti Gargždų rąstinių ir karkasinių namų bei pirčių gamintoja „Dolena“ atleidžia visus darbuotojus – apie atleidimą įspėtas 41 žmogus, pranešė Užimtumo tarnyba.

Šilumos siurbliai oras-vanduo tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiems, kurie nori efektyviai šildyti savo namus ir sumažinti energijos sąnaudas. Šie įrenginiai ne tik suteikia galimybę šildyti patalpas, bet ir pasirūpinti karštu vandeniu, naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius. Dėl jų veikimo principo, kuris leidžia išgauti šilumą iš aplinkos oro, šie siurbliai gali ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, palyginti su tradiciniais šildymo metodais.

Aplinkos ministras patvirtino du ES ,,Fit for 55“ paketo teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos nuostatos. Numatyti pakeitimai sugriežtina apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) įgyvendinimo reikalavimus, susijusius su nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) skyrimu veiklos vykdytojams, valdantiems šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) išmetančius įrenginius ir naudojantiems orlaivius.

Ketvirtadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė pirmoji Nemunu plukdyta barža su eksportui skirtų lietuviškų grūdų kroviniu. Uosto direkcija planuoja, kad tokie reguliarūs grūdų plukdymai iš Jurbarko į Klaipėdą bus vykdomi nuolat, pasitelkus du juos gabenančius laivus, kurių kiekvienas plukdytų po 1–1,3 tūkst. tonų grūdų.

Padvigubėjus tauriųjų elnių populiacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas panaikino šių gyvūnų medžioklės limitą ir pailgino jų medžioklės sezoną.

„Dėl didelės žalos miškui, pasėliams ir nuolatinio limitų neišnaudojimo, tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas pailgintas mėnesiu – iki vasario 28 dienos“, – ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija.

Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius.

Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus.

Aplinkos ministerija planuoja keisti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamos valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimui skyrimo tvarką. Tai leistų lanksčiau reaguoti į valstybės ekonominius, finansinius pajėgumus ir jų pokyčius, technologinę pažangą, energijos išteklių kainos pokyčius, poreikį siekti ambicingesnių klimato kaitos mažinimo tikslų ir diferencijuoti valstybės paramos intensyvumą orientuojantis į efektyviausių priemonių ar projektų įgyvendinimą.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.

Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.  

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Pirmadienį visą Lietuvą talžiusi audra Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir prižiūrimuose miškuose išvartė ir išlaužė apie 80 tūkst. medžių, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. m³. Kadangi vyrauja pavienių medžių pažeidimai, susidaro milžiniškas tvarkomos teritorijos tinklas, todėl tvarkymo darbus atlikti tampa sudėtinga.

Labiausiai nukentėjo Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje esantys miškai, kuriuose tvarkomas kiekis siekia 18 tūkst. m³,  dideli kiekiai išversti Kuršėnų RP – daugiau nei 4 tūkst. m³, Šalčininkų RP – daugiau nei 3 tūkst. m³, Dubravos RP – beveik 3 tūkst. m³ ir Raseinių RP –  virš 2 tūkst. m³.

Ypatingos valstybinės svarbos projektams reikalinga privati žemė nuo rugpjūčio paimama lengviau – ketvirtadienį įsigalioja liepą Seimo supaprastinta tokių sklypų paėmimo tvarka.

Tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą.  

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti specialiuosius kokybės reikalavimus tekstilės atliekų tvarkymui. Jų turės laikytis savivaldybės, kurios nuo 2025 m. sausio 1 d. privalės užtikrinti atskirą rūšiuojamąjį tekstilės atliekų surinkimą, suteikti gyventojams prieinamą ir kokybišką tekstilės atliekų rūšiavimo galimybę.

Dėl pirmadienį Lietuvoje siautusios liūties smarkiai patvino kelios upės vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau dėl to didesnės žalos nefiksuota, BNS informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Dvi upės patvino Kelmės rajone: pavojingas vandens lygis pasiektas Aunuvos upėje ties Aunuvėnais, kritinis – Kražantėje ties Pluskiais.

Pastarosiomis paromis didžiąją Lietuvos dalį merkė liūtys, kai kur iškrito mėnesio kritulių norma, todėl šlaitai įmirko ir labai tikėtinos naujos nuošliaužos tam palankiausiose vietose: stačiuose upių slėniuose (dėl šoninės erozijos pakilus vandens lygiui ir sustiprėjus srovei) ir kitų vandens telkinių šlaituose, dirbtinėse transporto magistralių nesutvirtintose iškasose ir pylimuose, piliakalniuose ir kitur, sako Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.

Sukurti sėkmingą ir saugią apsipirkimo aplinką savo prekybos centro lankytojams reiškia turėti tinkamą parduotuvės įrangą, įskaitant tinkamiausius pirkinių vežimėlius. Pirkinių vežimėliai turi daug privalumų – nuo patogumo didinimo iki lengvesnio ir patogesnio didelių produktų kiekių perkėlimo. Kadangi yra tiek daug tipų, stilių ir dydžių, gali būti sunku nuspręsti, kokio tipo vežimėlis geriausiai atitiktų jūsų parduotuvės poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime pirkinių vežimėlių svarbą ir į ką atsižvelgti juos renkantis.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) valdomas Kaišiadorių paukštynas už 19,4 mln. eurų Kaišiadorių rajone statys biometano gamybos jėgainę.

Atrodytų, kad kernas tėra iš žemės gelmių išgręžtas cilindro formos akmens gabalas. O iš tiesų, sako Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, ši uoliena – laiko kapsulė, atskleidžianti žemės gelmių paslaptis ir šimtų milijonų metų Žemės istoriją. Lietuvoje kernai saugomi Žemės gelmių informaciniame centre Vievyje.

Per 30 nepriklausomybės metų lietuviai atrado ne tik tradicinių Europos vynininkystės šalių produkciją, bet ir kitų kontinentų vynus. Tačiau retas žino, kad tikros vynuogės auginamos ir tikras vynas taip pat spaudžiamas ir Lietuvoje.

Savaitgalį per Lietuvą slinkę viesulai ir audros pridarė nemažai žalos ne tik pastatams ar elektros tinklams, bet ir miškams, kuriuose jie išlaužė ir išvertė nemažai medžių. Labiausiai viesulas ir audros talžė Kelmės ir Šiaulių rajonus, todėl labiausiai nukentėjo ir juose esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose sutvarkyti vėjo pažeistus medžius.

Šiaulių rajono savivaldybė tebeskaičiuoja viesulo šeštadienį padarytus nuostolius, o savaitės viduryje planuoja spręsti dėl ekstremalios situacijos ir paramos nukentėjusiems gyventojams.

Žievėgraužiui tipografui pažeidus per 25 tūkst. kubinių metrų eglynų, Šalčininkų rajono savivaldybėje skelbiama stichinė nelaimė.

Siekiant aprūpinti Ukrainą degalais bei patenkinti Lenkijos naftos grupės „Orlen“ poreikius, jos valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ šiemet ketina beveik du kartus išplėsti pasienyje su Lenkija, Mockavoje, esančio naftos produktų terminalo pajėgumus.

Pasak bendrovės komunikacijos vadovo Tomo Digaičio, dabar terminale per mėnesį galima perkrauti iki 90 tūkst. tonų benzino ir dyzelino krovinių, o antrąjį šių metų pusmetį išplėtus pajėgumus bus galima krauti iki 170 tūkst. tonų.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų liepos 15–21 dienomis tikrins, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat bus tikrinama, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai bus organizuojami visoje Lietuvoje. 

Seimas priėmė Želdynų įstatymo pataisas, kurios įpareigoja tam tikrais atvejais informuoti savivaldybes apie ketinamus šalinti medžius. Taip pat patikslintos nuostatos, reglamentuojančios želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos apskaičiavimo išimtis ir šių lėšų naudojimą, informacijos apie želdynų projektų rengimo vadovų ir nepriklausomų želdynų bei želdinių ekspertų atestatus pateikimą, nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestavimą, želdinių inventorizavimą.

Ar kada pagalvojote, kodėl kartais gatvės staiga įgriūva, o šaligatviuose atsiranda duobių? Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiojo geologo Jaunučio Bitino teigimu, tai gali būti mechaninės sufozijos – geologinio proceso – poveikis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslus, taip pat – labiau apmokestinti taršias transporto priemones, pranešė Vyriausybė.

Lietuvos gyventojai puikiai supranta klimato kaitos pasekmes, bet jiems trūksta žinių apie šios problemos sprendimus, rodo pirmadienį paskelbtos Europos investicijų banko (EIB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai.