Pasitaiko atvejų, kai vaikų elgesys tėvus gerokai nuvilia. Tik dažniausiai taip nutinka ne iš nežinojimo, kaip derėtų elgtis, o dėl to, kad vaikai nusprendžia pasielgti savaip. Tiems, kuriems rūpi išmokyti vaikus norėti elgtis taip, kaip dera, svetainėje psychologytoday.com amerikiečių psichologė Laura Markham siūlo pasinaudoti penkiomis nesudėtingomis strategijomis.
Stenkitės išsaugoti ryšį
Jei vaikai nepaiso jūsų autoriteto ir nesilaiko jūsų nustatytų taisyklių, galima įtarti, kad jie tiesiog nebejaučia su jumis ryšio. Kodėl jie turėtų atsisakyti to, ko nori patys, ir daryti tai, ko norite jūs?
Iš didelės meilės savo vaikams mes neretai primirštame, kad pakanka vos vieną dieną praleisti atskirai, ir ryšį su vaikais gali tekti kurti iš naujo. Kodėl nepadėti savo išmaniojo į šoną ir bent 15 min. skirti visaverčiam, prasmingam bendravimui su vaiku? Susilaikykite nuo bet kokių pamokymų ir pamokslavimų – mėgaukitės kartu leidžiamomis akimirkomis, ir viskas.
Kartokite tai kasdien. Labai tikėtina, rašo L. Markham, kad po kelių dienų vaikas bendradarbiaus su jumis kur kas noriau. Kai vaikai pradeda norėti sekti jūsų autoritetu, jų pasirinkimai vis dažniau ir tiksliau atitinka tas vertybes ir prioritetus, kuriuos jiems ir mėginate įdiegti. Ir nesvarbu, ar jiems priimant sprendimus esate šalia, ar ne.
Įsitikinkite, kad ribos, kurias nustatėte, yra pagrįstos ir tinkamos pagal vaiko amžių
Jei ribas nustatysite pernelyg griežtas, tikėtina, kad vaikai stengsis jas apeiti arba tiesiog liausis bandę jums įtikti, o atkaklesni, tvirtesnio būdo jaunuoliai paprasčiausiai pradės maištauti. Todėl padėkite savo vaikui pasijusti geru žmogumi, tokiu, kuriam deramas elgesys teikia pasitenkinimą, nustatydami tokias ribas, kurių laikytis jam patiktų ir pavyktų.
Nustatydami ribas būkite empatiški, t. y. neatsisakykite savo lūkesčių, bet kartu leiskite vaikui suprasti, kad žinote, jog ribos nėra tas dalykas, kuris jį smarkiai džiugintų. Ribos moko vaikus elgtis teisingai, o empatija padaro tas ribas įveikiamas, todėl vaikui lengviau jas priimti.
Kad to pasiektumėte, ištisas dienas nuo ryto iki vakaro turėsite kartoti: „Žinau, kad norėtum [to ir to]. Puikiai tave suprantu. Deja, dabar teks daryti kitaip. Žinau, kad sunku. Bet tau pavyks. Jei reikės, padėsiu. Pasistenkime [tai ir tai] padaryti kartu.“
Užduotis gali pasirodyti sunkiai įveikiama, tačiau tokie žodžiai vaiką motyvuoja labiau negu gąsdinimai, o ir jūs juos tardami jausitės kur kas geriau. Ilgai netruks, ir vaikas liausis mėginęs peržengti jam nustatytas ribas ar derėtis dėl kompromisų.
Atsisakydami vieno dalyko, kad gautų kitą – trokštamesnį (jūsų dėmesį ir meilę), vaikai lavina itin svarbų gebėjimą – savidiscipliną. Ši savybė ypač svarbi priimant sudėtingus sprendimus.
Negailėkite paramos
Padrąsinkite vaiką – tegu jis žino, kad kai nelengva, yra kas jį palaiko. Jei vaikas nesugeba pateisinti jūsų lūkesčių, paklauskite savęs, kuo galėtumėte jam padėti. Pavyzdžiui, jūs norite, kad pavalgęs vaikas nusineštų lėkštę į virtuvę. Jau žinote, kad naujam įpročiui susiformuoti reikia 30 dienų. Todėl kaskart po valgio, užuot eilinį kartą liepę nusinešti lėkštę, padrąsinkite, priminkite, motyvuokite.
L. Markham primena: tam, kad vaikas įgytų naują įprotį, turite elgtis su juo draugiškai, kurti teigiamą atmosferą. Taip vaiką palaikydami padėsite jam tą įprotį išsiugdyti. Jūsų palaikymas ilgainiui padės įpročiui ne tik susiformuoti, bet ir įsitvirtinti visam gyvenimui. Vaikas natūraliai žinos, kad jis yra toks žmogus: pavalgęs nusineša lėkštę, yra atsakingas ir supratingas ir rūpinasi tiek savo paties, tiek šeimos narių gerove.
Skatinkite vaiką taisyti padarytas klaidas, o ne bauskite už jas
Jei į vaikų daromas klaidas reaguosime atjausdami ir padrąsindami, o ne mėgindami sugėdinti, kitą kartą jie norės būti geresni. Visų pirma padėkite jiems susidoroti su jų pačių nusivylimu ir pykčiu padarius klaidą – tik taip juose įžiebsite norą klaidas ištaisyti.
Taip jau yra, kad išpirkęs kaltę žmogus jaučiasi geriau. Jei nebekartoti klaidų vaiką skatinsite pasitikėjimu, o ne bausmėmis, stengdamasis pasitaisyti jis taps tik stipresnis. Kad pasitaisytų, jis turės pagalvoti ir nuspręsti, kaip elgtis.
Mėgindamas išvengti klaidų, vaikas atidžiau priims sprendimus, nes žinos, kuo tos klaidos gali baigtis. Verčiau apskritai nešiukšlinti negu prišiukšlinus rinkti šiukšles.
Išmokykite vaiką išjausti emocijas
Jei vaikas žino, kaip reikėtų elgtis, bet elgiasi priešingai, tai jau yra požymis, kad jis nebesusitvarko su emocijomis. Vienintelis būdas atsikratyti emocijų – jas išjausti. Tačiau gera žinia ta, kad vos tik jūs leisite vaikui pajusti, jog suprantate jo nerimą ir nusivylimą, jis noriai atskleis jums savo emocijas, ir jos bematant paliks jį ramybėje – tarsi išgaruos.
Kai emocijos nustoja valdyti žmogų, jam pasidaro paprasčiau kontroliuoti savo elgesį ir priimti geresnius sprendimus.
Kaip tai veikia praktiškai? Vaikui susidūrus su sunkumais, reikėtų jį atjausti, o ne pulti mokyti. Tai sušvelnins išgyvenimus. Po kiek laiko vaikas bus pasiruošęs priimti pamokymus – tada ir pamokysite.
Ar reikės įdėti papildomų pastangų? Taip. Tačiau šios jūsų pastangos padės vaikui išsiugdyti savidiscipliną, rašo L. Markham. Kodėl vaikui turėtų rūpėti rinktis vien tik tai, kas pasiekiama sunkiau? Nes laukia didesnė grąža. Iš pradžių vaikas pajus šiltėjančius santykius su tėvais, o vėliau pradės save suvokti kaip tiesiog gerą žmogų – tokį, kuris renkasi elgtis gerai.
Lrt.lt
