Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.
Kasmetinė mokinių sveikatos patikra – daugiau nei formalumas
Kasmetinės sveikatos patikros nemokamai atliekamos visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnamečiams mokiniams. Patikra susideda iš dviejų dalių: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Po jų el. būdu išrašomas Mokinio sveikatos pažymėjimas. Sveikatos patikros yra privalomos visiems mokiniams. Remiantis jomis stebimi vaikų sveikatos pokyčiai, bet ne tik.
„Pirmiausia, kasmetinė vaikų sveikatos patikra skirta įvertinti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius visapusiškai. Tai nėra tas pats, kai kreipiamės dėl vieno ar kito susirgimo per mokslo metus. Kasmetinės patikros metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, arterinis kraujo spaudimas, atliekami kiti reikalingi tyrimai“, – sakė Kristina Jokimaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus, per kelis – liepos ir rugpjūčio – mėnesius. Dėl to kyla tam tikrų nepatogumų: pailgėja eilės pas gydytojus, patiriamas bereikalingas stresas. Ministerija ragina sveikatos patikrinimus atlikti anksčiau, – taip bus išvengiama streso, liks laiko koreguoti įpročius ir apsilankyti pas paskirtus gydytojus specialistus per vasarą nepraleidžiant pamokų.
Kasmetinės vaikų sveikatos patikros išryškina tendencijas
Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje yra renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (0–17 m.) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetinę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą.
„Įvertinus visus profilaktinės patikros rodiklius, galime daryti prielaidą, kad vaikų sveikatos rodikliai yra gerėjantys, nors iššūkių turime. Tai ir dantų sveikatos būklė, kuri nors ir nežymiai, per septynerius metus kasmet gerėja“, – sakė Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.
Prie nerimą keliančių rodiklių specialistė įvardijo trečius metus stebimą didėjantį vaikų, kuriems sveikatos patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentą. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7–17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0–6 m. amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo.
Profesorius V. Urbonas: „vejamės Skandinavijos valstybes“
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Vaidotas Urbonas Lietuvos vaikų sveikatą vertina plačiau – lygina, kokia ji buvo gerokai anksčiau, ir kaip dabar atrodome pažangių šalių kontekste.
„Bendrai Lietuvos vaikų sveikatą būtų galima įvertinti kaip gerą. Vejamės Skandinavijos valstybes pagal gerėjančią vaikų mitybą, tačiau dar dideliu iššūkiu išlieka per mažas fizinis aktyvumas ir vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų“, – sakė prof. dr. Vaidotas Urbonas.
Profesorius akcentavo pirmųjų 1000 gyvenimo dienų svarbą vaiko ateities sveikatai. Šiuo periodu sparčiausiai auga organizmas, todėl jei tuo metu vaikas bus neteisingai maitinamas, tai gali paveikti visa jo likusį gyvenimą. Tarp kitų vardinamų šio gyvenimo tarpsnio akcentų – ir ekologija, greitai įsisavinamų kalorijų žala, atsakingas vaistų ir papildų vartojimas, besilaukiančios motinos emocinė sveikata. Besidomintis pasaulinėmis vaikų sveikatos tendencijomis, profesorius išskyrė vaikų nutukimą dėl gaunamo per didelio kalorijų skaičiaus, alerginių ligų augimą bei autizmo pandemiją.
Svarbus visuomenės sveikatos biurų indėlis
Nors didžiausia atsakomybė už vaikų sveikatą tenka tėvams, svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenės sveikatos biurai, kurie yra jungiamoji grandis tarp tėvų, sveikatos ir ugdymo įstaigų. Vieno iš 49 šalyje veikiančių sveikatos biurų, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, laikinai einanti direktoriaus pareigas Aurelija Šiautkulienė įsitikinusi, kad gerinant vaikų sveikatą gerų rezultatų pasiekiama veikiant kartu – tėvams, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms bei bendruomenėms.
„Vilniaus visuomenės sveikatos biuras aptarnauja 513 ugdymo įstaigų, esančių Vilniaus mieste ir rajone. Šviečiame, vykdome prevenciją bei kuriame bendruomenę, nes būtent ugdymo įstaigų administracijos, pedagogų bei tėvų įtraukimas yra raktas į vaikų sveikatą. Vykdome tęstines visapusiškai vaikų sveikatą stiprinančias veiklas bei, atsižvelgdami į naujausius sveikatos rodiklius, inicijuojame naujas. Vykdome mokinių gyvensenos tyrimą, o nuo šių metų startuojame ir su unifikuotu sveikatos žinių identifikavimo įrankiu, kuriuo naudojantis kiekvienas ugdymo įstaigoje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas galės apklausti savo ugdymo įstaigos mokinius. Tokiu būdu specialistas galės tikslingai pasiūlyti veiklas, identifikavęs konkrečios klasės mokinių poreikį”, – sakė A. Šiautkulienė.
Per 2023 m. ugdymo įstaigose Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suorganizavo 14 937 svarbiausius sveikatos aspektus atliepiančias veiklas. Informacija apie šio ir kitų biurų veiklą pateikiama biurų interneto svetainėse.
SAM nuotrauka
