Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skatinant gydymo įstaigas burti šeimos gydytojo komandas, prie jų jungiasi gyvensenos medicinos specialistai. Jie padeda pacientams formuoti sveiko gyvenimo būdo įpročius ir mažinti tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis.
„Siekiant sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį ir užtikrinti dar sklandesnį pacientų sveikatos priežiūros procesą, dalis šeimos gydytojo funkcijų bus perleidžiama jo komandos nariams: atvejo vadybininkui, apylinkės administratoriui, slaugytojui, akušeriui, kineziterapeutui, socialiniam darbuotojui ir gyvensenos medicinos specialistui. Pastarojo pagrindinė užduotis – visapusiškas asmens gyvensenos ir lėtinių ligų rizikos veiksnių įvertinimas, gyvensenos korekcijos ir sveikatos stiprinimo planų sudarymas“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Karaliūtė Žulienė.
Kokias sveikatos problemas gali padėti išspręsti gyvensenos medicinos specialistas?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos asistentė, gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė sako, kad gyvensenos medicinos specialistai padeda valdyti lėtines ligas bei klinikinę jų raišką. Jie moko mitybos, miego, fizinio aktyvumo įpročių, ugdo psichinį ir emocinį atsparumą, padeda kontroliuoti žalingus įpročius.
„Šie specialistai įvertina pagrindinius su gyvensena susijusius rizikos veiksnius ir sudaro individualią, paciento sveikatos poreikiams pritaikytą gyvensenos programą. Svarbią šio specialisto konsultacijos dalį sudaro motyvacinių priemonių ir strategijų taikymas“, – kolegei antrino LSMU Šeimos medicinos klinikos bei Profilaktinės medicinos katedros asistentė, gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Lina Paulauskienė.
Gyvensenos medicina taikoma sergant įvairiausiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, 2 tipo cukriniu diabetu, podagra, artritu, lėtine obstrukcine plaučių liga, alergija, autoimuninėmis ligomis, antsvoriu ar nutukimu, lėtine anemija, onkologinėmis ligomis. Taip pat besiskundžiantiems susilpnėjusiu imunitetu, bendru silpnumu ir nuovargiu, sutrikusia miego kokybe, negebėjimu valdyti streso.
Pasak K. Nausėdės, gyvensenos medicinos specialistai gali padėti pacientams, atsidūrusiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje. Tokie pacientai neretai kenčia nuo cholesterolio, taip pat turi didesnę riziką susirgti ateroskleroze: „Tai reiškia, jog siaurėja ir standėja paciento kraujagyslės, jose susidaro randėjančios plokštelės ateromos, formuojasi trombai. Kyla miokardo infarkto, insulto, aortos išsiplėtimo ir kitų pavojingų sveikatos būklių rizika. Kadangi cholesterolio kiekio padidėjimas yra susijęs su gyvensenos įpročiais, juos saugiai ir efektyviai koreguoti padeda gyvensenos medicinos specialistas.“
Itin naudingi šeimos gydytojo komandoje
Gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai gali nukreipti šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas. Galima registruotis ir pačiam pacientui, kadangi siuntimo konsultacijai nereikia.
L. Paulauskienės teigimu, gyvensenos medicinos specialistai artimai bendradarbiauja su šeimos gydytojais bei jų komandos nariais, todėl kiekvienam pacientui gali pasiūlyti tinkamiausią ligų gydymo ar prevencijos būdą. „Po konsultacijos sudaromas 6 mėnesių individualus gyvensenos keitimo planas, kuriame iškeliami tikslai aktualiose gyvensenos srityse“, – pažymėjo ji.
Šiuo metu gyvensenos medicinos specialistai dirba ir valstybiniame, ir privačiame sveikatos sektoriuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Siekiama, kad gyvensenos medicinos specialistų paslaugos būtų prieinamos visiems pacientams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
SAM nuotrauka
