Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įgyvendinant pokyčius, Lietuvoje didės dienos stacionarų skaičius. Išvengiant pacientų guldymo į ligoninę tais atvejais, kai nuolatinė medicininė priežiūra nėra būtina, bus mažinama infekcijų rizika, o pacientai turės galimybę pasirūpinti savo sveikata gyvendami jiems įprastu dienos ritmu.
„Dienos stacionaro paslaugos taikomos visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, Vilniaus Centro poliklinikoje jau kurį laiką sėkmingai teikiamos dienos chirurgijos paslaugos. Dienos stacionaro paslaugos bus įtrauktos ir į Lietuvoje pradedančių kurtis sveikatos centrų bazinį paslaugų paketą, jos pacientams taps dar labiau prieinamos“, – teigė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.
Jos teigimu, dienos stacionare pacientui suteikiama planinės gydomosios ar diagnostinės asmens sveikatos paslaugos ir užtikrinama iki 8 val. trunkanti priežiūra. Dienos stacionare teikiamos tokios paslaugos kaip nėštumo patologijos, skausmo diagnozavimo ir gydymo, onkologijos, vidaus ligų, vaikų ligų, alerginių ligų, spindulinės terapijos ir psichiatrijos paslaugos. Pacientui gali būti atliekami reikalingi tyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, atliekamos gydymo procedūros, teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos.
Dienos stacionaro paslaugos teikiamos asmenims, turintiems gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo išrašytą siuntimą. Į dienos stacionarą pacientą gali atsiųsti ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus specialistai.
Dienos stacionaras leidžia rūpintis sveikata neapleidžiant šeimos, darbo ar studijų
Jonavos ligoninės, kurioje veikia dienos chirurgijos ir nėštumo patologijos stacionarai, direktorius Gediminas Ramanauskas sakė, kad „Dienos stacionaras – tai alternatyva stacionariniam gydymui. Jame gydomi lengvesni pacientai, kurie turi galimybę patys būti mobilūs – judėti, atvykti į dienos stacionarą“.
Pagrindinis šių paslaugų privalumas – galimybė skirti laiko pasirūpinti sveikata, prisitaikant prie asmens turimų įsipareigojimų, pavyzdžiui, darbo ar studijų. „Po gydymo paslaugų žmogus grįžta namo, neatitrūksta nuo jam artimos aplinkos. Jeigu patologija nesunki, jis gali dirbti ir į dienos stacionarą atvykti patogiu metu“, – sakė Jonavos ligoninės direktorius.
Be to, stacionarines paslaugas pakeitus veiksmingomis dienos stacionaro paslaugomis, sumažėja komplikacijų ir infekcijų rizika. Pasak G. Ramanausko, stacionarinis gydymas, kai pacientas turi gultis į ligoninę, turėtų būti taikomas „tais atvejais, kai trumpalaikiu gydymu efektą pasiekti sunku, o paciento būklė reikalauja specialistų intervencijos arba platesnio gydymo“. Pavyzdžiui, kai pacientas yra po traumos ar operacijos, sergantis plaučių uždegimu ar širdies nepakankamumu.
SAM nuotrauka