Kai Dievo Sūnus, gyvendamas Nazarete, ėmėsi dailidės amato (apie tai byloja šio sekmadienio Evangelija; žr. Mk 6, 3), pagerbė visų profesijų darbuotojus. Nuo šiol net mažiausias darbas, jei jis atliekamas, kad būtų pagarbintas Dievas, Jo akyse yra vienas vertingiausių užsiėmimų. Kuo kilnesnės asmens atliekamų darbų intencijos, tuo didesnė jo dvasinė branda. Dievui patinka, kai Jo mylimas kūrinys – žmogus - pirmiausia (nesvarbu, kuo ketintų užsiimti), prieš pradėdamas veikti, savo širdį pakelia į Jį ir sako: „Viską skiriu didesnei Tavo garbei!“ Dievas juo džiaugiasi, nes jis nors trumpu maldos atodūsiu (pirmiausia malonės dėka), savo laisvos valios pastangomis, atsiribodamas nuo visų žemiškų rūpesčių traukos liudija, kad nėra nemąstantis gyvūnas, kuris yra absoliučiai pavaldus visuotiniam gamtos jėgų veikimui, bet jo pašaukimas pranoksta visus kitus – leisti Švč. Trejybei, kad jo gyvenimo kelias taptų Jos Gyvenimo dalimi, ir jis kaskart panašėtų ne tik į angelus, bet į Ją pačią.
Šie metai ypatingi – minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejus, sukanka 30 metų, kai Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II buvo suteiktas Bazilikos titulas, į kurią atlaidams atvežtos palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos.
Liepos antrojo sekmadienio Evangelija primena, su kokiais iššūkiais praeityje susidūrė pranašai, o šiandien neretai skaudi realybė lydi ir šių laikų misionierius, pamokslininkus bei geros žinios nešėjus. Saviškių atstūmimo pasakojime Jėzus sugrįžta į savo tėviškę, ir čia paaiškėja liūdna tiesa apie tėviškėnus: jiems Jėzaus asmenyje pažinti Dievo Sūnų didžiausias trukdis yra tai, kad jie per daug gerai žino apie Jo šeimą. Jiems Jėzus – tik dailidė, dailidės ir Marijos sūnus, čia gyvena jo broliai ir seserys, todėl tėviškėnams nekyla daugiau jokių klausimų, tik pavydo kutenimas: „Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis?“ (Mk 6,2).
Vasara – atlaidų metas. Jau dabar galime stebėti įkarštį, su kuriuo žmonės juose dalyvauja. Įkarštis matomas ir iš skeptikų, kurie žvelgdami iš išorės mato tik besispraudžiančią žmonių minią. Mes, atlaidų dalyviai, pasitikime Bažnyčia ir jos siūlomomis tikėjimo praktikomis. Visgi neretai nutinka, jog ne tik mūsų kūnai, bet ir mintys pasimeta atlaidų spūstyje ir tampame tik besispraudžiančios minios dalimi. Kad neištirptume minioje, pravartu pasigilinti į tris dalykus, kurių kontekste atsiveria atlaidų esmė.
Šventojo Sosto spaudos centre trečiadienį buvo pristatyta Pašvęstojo gyvenimo kongregacijos instrukcija „Ecclesiae sponsae imago“ apie pašvęstųjų mergelių misiją Bažnyčioje.
Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus pirmiausia aptarė dienos Evangeliją, kurios centre yra tikėjimo tema, vėliau atkreipė savo klausytojų dėmesį į situacijas Nikaragvoje, Sirijoje, Tailande, Etiopijoje ir Eritrėjoje, priminė savo būsimą kelionę į Barį, kur susitiks su Artimųjų Rytų Bažnyčių vyresniaisiais ir kartu melsis už taiką.
Nominuotasis vyskupas, Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras ir ekonomas mons. Algirdas Jurevičius, taip pat yra Kaišiadorių vyskupijos Kunigų tarybos konsultorius ir pal. arkivysk. Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatorius.
„Kataliko balsas“ pristato Popiežiaus Pranciškaus bendrųjų audiencijų katechezėmis paremtas trumpas meditacijas apie viltį. Šias meditacijas galima naudoti tiek maldos grupelėse, tiek asmeninės maldos metu, siekiant „apčiuopiamiau“ gyventi tikėjimu kasdienybėje, kurioje esame pašaukti tapti šventaisiais.
Birželio 29-osios vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius romiečius, piligrimus ir turistus, popiežius sakė, kad šią dieną minima apaštalų Petro ir Pauliaus šventė – tai Bažnyčios sugrįžimas prie savo šaknų.
Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje vyko simpoziumas apie religijos laisvę, kurio vienas dalyvių buvo Popiežiaus valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, klausinėjamas angliškai Vatican News lenkiškosios redakcijos bendradarbio, pasidalijo mintimis apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą Baltijos šalyse. Perteikiame šias ir kitas šio interviu pastabas.
2018 m. balandžio 21 d. ateitininkas Gabrielius Satkauskas priėmė kunigystės šventimus iš ateitininkų dvasios tėvo ir Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo rankų. Tai džiaugsmingas įvykis ne tik Vilniaus arkivyskupijai, bet ir visai Ateitininkų federacijai. Ta proga „Ateities“ žurnalo skaitytojams pristatome interviu su neseniai savo kunigiškąją kelionę pradėjusiu ir ateitininkijos idealams ištikimu kunigu Gabrieliumi.
Liepos mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelija primena du Jėzaus padarytus stebuklus: moters, sergančios kraujoplūdžiu, pagydymą ir mirusios mergaitės prikėlimą. Šie nutikimai Jėzaus viešojoje veikloje skelbia gyvenimo pergalę prieš mirtį ir ligas. Gyvenimą, kurio pilnatvę skelbė ir dovanojo Jėzus, kaip ženklą, kalbantį apie Dievo beribį gailestingumą ir Jo troškimą matyti žmogų sveiką dvasia ir kūnu.
Bažnyčios misija nesikeičia, visai laikais išlieka ta pati, tačiau akivaizdu, kad norint ją vykdyti dabartinės Kinijos kontekste, reikalingas konstruktyvus dialogas su dabartine tos šalies civiline valdžia.
Pasirodė du nauji Vatikano leidyklos kasmet skelbiami leidiniai su atnaujinta informacija apie Romos Kuriją ir Katalikų Bažnyčią pasaulyje – Popiežiškasis Žinynas ir Bažnyčios statikos metraštis.
Prieš prasidedant Pasaulio futbolo čempionatui, popiežius Pranciškus pasveikino žaidėjus, organizatorius ir visus žiūrovus. Bažnyčia pripažįsta didelę sporto reikšmę visuomenės narių universaliai tarpusavio bendražmogiškų santykių raidai, nes darnūs komandose žaidžiančių sportininkų judesiai, kuriuos stebi žiūrovai, jiems teikia ne tik estetinį gėrėjimąsi, bet net turi tiesioginių sąsajų su absoliučiu Grožiu – Dievu. 
Atnaujinta – tiek nariais, tiek uždaviniais – Popiežiškoji gyvybės akademija birželio 25 – 27 dienomis sušaukė kasmetinę asamblėją, kuri skirta „globaliai bioetikai“, visapusiškai asmens sampratai.
Nuo jaunimo ugdymo kokybės priklauso pasaulio ateitis, dėl to ugdymo procesas privalo turėti aiškią tapatybę, būti kokybiškas ir visada siekti bendro gėrio, sakė popiežius Pranciškus pirmadienį audiencijoje priėmęs aštuonias dešimtis asmenų, dalyvaujančių susitikime, kurį surengė fondas „Gravissimum educationis“.
Išmokime pasitikėti Dievu, tylėti jo slėpinių akivaizdoje, nuolankiai kontempliuoti didžiuosius darbus, sakė popiežius Pranciškus dvidešimčiai tūkstančių žmonių, sekmadienio vidudienį susirinkusių į Šv. Petro aikštę.
Šv. Jono Krikštytojo gimimo iškilmė – tai viena iš seniausių švenčių bažnytiniame iškilmių kalendoriuje. Ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu, o vėliau ir Vidurinių amžių laike tai buvo viena iš pagrindinių mūsų tikėjimo švenčių.
Biblija liudija, jog Pažadėtoji žemė duoda daugybę vaisių, užtikrinančių gyvybę. Dievo suteikta žemė yra turtinga, nes joje gausu „kviečių, miežių, vynmedžių, figų ir granatų, alyvmedžių, alyvuogių aliejaus ir medaus“ (Įst. 8, 8).
Šventasis Raštas „Dešimt žodžių“ vadina įsakymais, kurie apibrėžia sandorą tarp Dievo ir žmogaus. Dievas pradeda dialogą su žmogumi, jis nėra despotas, jo kalba yra meilės kalba, kuri išlaisvina.
Trečiadienį, birželio 20-ąją, buvo minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Migracija yra vienas iš epochinių reiškinių, kaip liudija ir statistiniai skaičiai.
Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba, pasakyta Lietuvos vyskupams vizito Lietuvoje metu.
Kas nori sunaikinti kitą žmogų, pradeda nuo melagingos informacijos skleidimo, nuo šmeižtų. Taip pat ir diktatoriai, kai nori savo valiai palenkti visuomenės gyvenimą, pradeda nuo informacijos laisvės varžymo. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
„Kataliko balsas“ pristato Popiežiaus Pranciškaus bendrųjų audiencijų katechezėmis paremtas trumpas meditacijas apie viltį. Šias meditacijas galima naudoti tiek maldos grupelėse, tiek asmeninės maldos metu, siekiant „apčiuopiamiau“ gyventi tikėjimu kasdienybėje, kurioje esame pašaukti tapti šventaisiais.
Dažnai tenka išgirsti nuomonę, jog V–VI a. Katalikų Bažnyčia rimtai svarstė klausimą apie tai, ar moteris turi sielą ir ar ji apskritai gali būti vadinama žmogumi? Tad trumpai panagrinėkime, iš kur kyla tokia mintis.
Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje popiežius Pranciškus komentavo Mišių Evangelijoje šią dieną girdėtus du palyginimus, kuriais Jėzus aiškina kas yra Dievo karalystė ir kokia yra jos augimo dinamika.
Eilinių metų XI sekmadienio Evangelijos žinia yra Dievo Žodžio galia. Pirmiausia Dievo Žodis palyginamas su sėkla. Tik vienam Dievui valia duoti žodžiui – sėklai – augimą, o augimas įmanomas tik dangaus karalystės aruode, kurio savininkas yra Dievas. Mes kiekvienas esame lyg savo gyvenimo sodininkas, kuris beria sėklą į dirvą, kad ji vaisingai augtų ir didėtų. 
Popiežius Pranciškus pradėjo naują trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezių ciklą, skirtą Dievo įsakymams.
