Kviečiame skaityti kun. Kęstučio Palikšos homiliją, sakytą per Atsimainymo šv. Mišias Grigališkojo choralo savaitėje Marijampolėje.
Viešpaties Atsimainymo šventė yra įrašyta bažnytiniame kalendoriuje, todėl iš to mes galime lengvai galime suprasti, jog tai svarbus įvykis. Mūsų laikais, kai vyksta kas nors svarbaus, yra pasistengiama, kad tuoj pat apie tai atsirastų pranešimų interneto portaluose: su nuotraukomis, dar geriau, jeigu su videoįrašais, nes tik tokiu būdu visuomenė supranta, jog šitas įvykis yra žinomas, vadinasi – svarbus. Šiandieną gali vykti didžiausi, gražiausi dalykai, bet jeigu apie juos niekas nerašo, nekalba, jų nerodo, tai jie praeina lyg nieko nebūtų atsitikę.
ame interviu apie pašaukimą, ėjimo kunigystės link studijas ir kitus svarbius gyvenimo klausimus kalbiname naujai įšventintą kunigą, ateitininką Vincentą Lizdenį.
Kai kalbu apie šeimas, mintyse jas prilyginu lobiui. Kasdienio gyvenimo ritmas, stresas, taip pat įtampa darbe, institucijų abejingumas gali joms kelti pavojų. Negana tik kalbėti apie jų svarbą, bet reikia jas konkrečiai remti ir atitinkamomis šeimų politikomis padėti joms atlikti savo vaidmenį visuomenės labui.
Vasaros sekmadieniams siūlome naujausio popiežiaus dokumento ištraukas – meditacijas. Apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) aiškina, ką reiškia būti šventam šiuolaikiniame pasaulyje. 
Jėzus nori, kad žmonės juo sektų dėl jo paties, dėl noro būti su juo, o ne dėl to, kad gavo prisivalgyti stebuklingai padaugintos duonos. Apie tai buvo kalbama sekmadienio Evangelijoje (Jn 6,24-35). Mišių Evangelijos ištrauką popiežius Pranciškus komentavo sekmadienį prieš „Viešpaties Angelo“ maldą“. 
Pirmojo rugpjūčio mėnesio sekmadienio Evangelija primena Dievo Apvaizdos buvimą žemiškų rūpesčių gausoje. Mes, kaip žmonės, esame pilni troškimų: maisto ir kitų žemiškų gėrybių – turto. Trokštame pripažinimo ir garbės; mylėti artimą ir būti mylimi. Mums taip svarbu, kad būtume išklausyti ir įvertinti, sulauktume paguodos ir ją teiktume kitiems. Bet į giliausius mūsų būties klausimus ir iššūkius atsako tik vienas Dievas, veikdamas neretai per artimo žmogaus buvimą ir jo išmintingą veiklos prisilietimą prie mūsų dvasios ir širdies pasaulio.
Kaip ir kitais, taip ir šiais metais pagrindinis šv. Ignaco Lojolos, Jėzaus draugijos įkūrėjo ir pirmojo vadovo, liturginis minėjimas Romoje vyskta Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje, saugančioje šv. Ignaco relikvijas.
Nuo šiandien, rugpjūčio 1 d. 12 val., internetu galima užsiregistruoti į du svarbiausius susitikimus su popiežiumi Pranciškumi. Registracija reikalinga tik į rugsėjo 22 d. vyksiantį susitikimą su jaunimu Vilniuje, Katedros aikštėje, ir į šv. Mišias Kauno Santakoje rugsėjo 23 d. Nuorodą į elektroninę registraciją galima rasti tinklalapyje 
„Negalime būti abejingais ir ramiais stebėtojais daugelio brolių ir seserų „alkio“ - bet kokio alkio - šauksmui pasaulyje. Kristaus, amžinojo gyvenimo duonos, skelbimas reikalauja įpareigojimo dosniam solidarumui varstantiesiems, silpniesiems, paskutiniesiems, bejėgiams“. 
Jėzaus seneliai šv. Joakimas ir Ona buvo Švč Mergelės Marijos tėvai. Žinias apie jų gyvenimą perduotos ankstyvojoje krikščioniškoje literatūroje
t. Pedro Arrupe: „Ateik, jeigu tarnauti Kristui tau yra svarbiausias dalykas gyvenime. Ateik, jeigu turi širdį, kuri nori apimti visą pasaulį. Ateik, jeigu turi humoro jausmą, gali juoktis su kitais, o kartais – ir iš savęs“. 
Šv. Jokūbo dieną, liepos 25-ąją, lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių savivaldybių šeimą papildė Vilniaus savivaldybė. Miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą jungtis į Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją ir tapo 25-ąja šios 2016 m. gegužės 31 d. įsteigtos asociacijos nare. Pasak asociacijos vykdomojo sekretoriaus Žygimanto Gudišausko, tai labai lauktas ir svarbus sprendimas, nes sostinė yra pagrindinis lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje traukos taškas. 
Kokie jaunimo ginklai šioje kovai į kurią kviečia popiežius? Pirmasis ginklas, pasak kardinolo Baldisseri, yra Šventojo Tėvo Apaštališkojo paraginimo „Amoris Laetitia“ ketvirtasis skyrius, kurį Antilų jaunimui priminė popiežius Pranciškus.
Dainų šventėje ir Valstybės dienos metu reikšminguose oficialiuose renginiuose įvairių chorų atliekamas dažnai skambėjo populiarus patriotinis Gyčio Paškevičiaus kūrinys pagal poetės Erikos Drungytės žodžius. Ne tik muzika, bet talentingai parašytas tekstas šį kūrinį padarė tokį populiarų. Paprasti ir suprantami, stiprų jausminį krūvį turintys, du kartus priedainyje kartojami žodžiai:
Smetonos Lietuvoje toks klausimas nebūtų kilęs, nes didžiajai gyventojų daliai tai būtų įrodymų nereikalaujanti tiesa. Praėjo nepilnas amžius, ir atrodo, lyg pasaulis būtų apsivertęs aukštyn kojomis. Tai, apie ką su pagarbia baime prabildavo vyskupai ir kunigai, dabar kaip pašaipą gali nuleisti bet kuris plačiaburnis. Jam ne tik nieko baisaus neatsitiks (bent jau šiame pasaulyje), bet jis dar susilauks ir dėmesio bei palaikymo už drąsą ir tradicijų laužymą.
Eilinių metų XVI sekmadienio Evangelijoje sutinkame Jėzų kaip rūpestingą Ganytoją, kuris ne tik reikalauja iš savo mokinių vienų ar kitų gyvenimiško charakterio savybių, bet ir jautriai pastebi mokinių nuovargį ir išsekimą. Esame žmonės, kurie turime kūną ir sielą. Vienodai reikia nuolat atnaujinti sielos ir kūno jėgas, idant gyvenimo kelionė būtų kokybiška, darni ir pilna prasmės.
Šiandien, liepos 18 d., Šv. Petro kunigų brolija (FSSP) švenčia savo įkūrimo trisdešimtmetį. Tai tradicine (ekstraordinarinės Romos rito formos) liturgija paremta kunigų bendruomenė. Tai ne vienintelė tradicinės litugijos kunigų brolija Katalikų Bažnyčioje. Kristaus Karaliaus institutas, Gerojo Ganytojo institutas, Šv. Martyno bendruomenė, Pijaus X brolija – tai kelios iš jų. Nors kunigais norinčių tapti vyrų skaičius dramatiškai mažėja, tradicinėse kunigų brolijose pastaraisiais metais matomas žymus pašaukimų augimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje numatoma, jog šiais metais 20 proc. visų kunigų šventimų sudarys tradicine liturgija paremtų seminarijų auklėtiniai. Apskritai Prancūzijoje kunigų šventimų sparčiai mažėja: 58 vyskupystėse praeitais metais nebuvo nė vieno naujo kunigo.
Popiežiškoji kultūros taryba, Italijos vyskupų konferencija ir Popiežiškasis Grigaliaus universitetas Romoje pakvietė kultūros, architektūros ir kitus ekspertus įteikti pranešimus ir įsirašyti į tarptautinę konferenciją, kuri bus surengta šių metų lapkričio gale, Romoje. Jos tema: „Ar Dievas čia nebegyvena? Bažnyčių atsisakymas ir kitoks panaudojimas: temos ir perspektyvos“.
„Niekada nesitikėjau aptikti popiežiaus zakristijoje“, - komentavo kun. Renato Dos Santos.
Kiekviena kelionė – tai puiki galimybė pamatyti naujus objektus, apsilankyti ten, kur dar nesi buvęs. Piligriminė kelionė – tai pirmiausia kelionė į save: pasitikrinti savo jausmus, perkratyti savo sąmonę ir suprasti, kuo esi turtingas, kas Tau yra brangiausia.
Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus, remdamasis dienos evangeliniu skaitiniu, komentavo koks yra Jėzaus mokinių stilius ir veidas. Evangelijos pagal Morkų ištrauka (Mk 6,7-13) pasakojo apie tai, kaip Jėzus išsiuntė dvylika apaštalų, po du, į misiją. Tai tarsi „praktika“ arba pasiruošimas tam, kam jie bus pašaukti po Viešpaties Prisikėlimo ir Šventosios Dvasios galia.
Bus surengtas nuotraukų konkursas apie buvusias bažnyčias: ne tiek apie jų apleidimą, kiek apie jų „gerą panaudojimą“ po to, kai jos nebenaudojamos krikščionių bendruomenės maldai.
Bonaventūras gimė Banjoregyje (Bagnoregio), netoli Orveto (Orvieto), Italijoje. Mokslininkai nesutaria dėl jo gimimo datos. Ji svyruoja nuo 1217 m. iki 1221 m. Jo, kaip vaiko-oblato, auklėjimas prasidėjo pranciškonų bendruomenėje, Banjoregyje. Kadangi buvo pasaulietis, persikėlė į Paryžių ir pradėjo studijas Menų fakultete. Gavęs šį laipsnį, įstojo į vienuolius.
Liepos mėnesio vidurinio sekmadienio Evangelinis pasakojimas primena Jėzaus suteiktą pasiuntinybę mokiniams – skelbti Gerąją Naujieną. Tai metas, kai atėjo laikas atgailauti, išpažinti nuodėmes, taip išsilaisvinti iš nuodėmės pančių ir įgyti naują Dievo žmogaus laisvę per Jėzų Kristų.
Rugsėjį vyksiantis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą Katalikų bažnyčiai kainuos apie pusę milijono eurų.
Tikimės, kad popiežiaus vizitas padės Latvijai atgimti, kad visų pirma pabudins miegantį milžiną – katalikus pasauliečius, sako Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs gana ilgame interviu, kurį paskelbė lenkų katalikų žinių agentūra KAI.
Iki istorinės datos – rugsėjo 22–23 d., kai popiežius Pranciškus lankysis Lietuvoje, liekant vis mažiau laiko, svarbu atkreipti dėmesį į pontifiko asmenybę, kuri šios dienos Bažnyčioje nuskamba revoliucingai. Švelnumo, gailestingumo ir atvirų Bažnyčios durų revoliucija buvo atpažįstama nuo pat pirmųjų popiežiaus Pranciškaus pontifikato žingsnių.
„Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ – šiomis temomis kalbėsis pasaulio vyskupai, spalį susirinkę į Sinodą Romoje. Rengdamiesi Sinodui apie tai kalbamės ir su Lietuvos jaunimu. Gegužės 
Popiežius Pranciškus patvirtino dekretus dėl keturių Dievo tarnų herojiškų dorybių. Trys iš keturių dekretų patvirtina paauglių ir vieno studento, susirgusių ir mirusių jaunystėje, herojiškas krikščioniškas dorybes.
Sunku žmonėms suprasti Dievo įsikūnijimą, Dievo tapimą vienu iš mūsų. Apie tai kalba sekmadienio Evangelija, pasakojanti apie Jėzaus grįžimą į gimtąjį Nazaretą ir susidūrimą su savo gentainių ir kaimynų nusupratimu, netikėjimu.
