„Ir beeidami jie pasveiko“ (Lk 17, 14)

Šis, 28 eilinis liturginių metųspalio mėnesio sekmadienis tikrai galėtų būti švenčiamas kaip Padėkos Sekmadienis. Ne vien dėl to, kad renkame naują Lietuvos Seimą (tai tik gražus sutapimas), bet Evangelijoje išvystame Dieviškąjį Mokytoją, kuris lygiai taip pat, kaip ir kiekvienas iš mūsų, yra pasiilgęs padėkos ir dėkingumo.

Mes vis dar gydomės dvasinės nejautros žaizdas, kurias su prievartiniu ateizmu, kasdieniu dviveidiškumu ir paradiniu melu paliko sovietmetis. Sekmadienio Evangelija pasakoja apie dešimt raupsuotųjų, kurie, sutikę Jėzų savo kančios ir skausmo kelyje, patiria išgydymo stebuklą tik Jėzaus žodžių dėka. Šis pasakojimas kvepia grubiu raupsuotųjų nedėkingumu. Nors iš dešimties pasveikusiųjų sugrįžo Jėzui padėkoti tik vienas, ir tas pats svetimšalis samarietis. Šis pasakojimas primena, kad ne minia, bet asmenybės keičia istorijos ratą, todėl išlieka ir prisimenami jų vardai bei nuveikti darbai. O juk jei būtų šis sekmadienis švenčiamas kaip padėkos diena, vieno dėkingo Evangelinio samariečio dėka šiandien Lietuvos Prezidentė rašytų padėkos laiškus mūsų mokytojams, gydytojams, inžinieriams, gaisrininkams ir tvarkos sergėtojams. Vaikai rašytų padėkos laiškus savo tėvams, mokytojams, gyvenimo ugdytojams. Šis sekmadienis galėtų būti lyg dėkojimo, įvertinimo ir tarpusavio susitaikymo sekmadienis.

Kartą vienas jaunas gydytojas rezidentas lankė slaugos namuose sunkiai sergančią ligonę. Tiesiog jo akyse ligonės sveikata sublogo per keletą mėnesių. Pradžioje dar valdžiusi savo rankas ir kojas ji greit neteko šių galių, tačiau ji vis sakydavo: „Kokia aš laiminga ir dėkinga Dievui, kad vis dar galiu judinti kaklą.“ Kai apleido ir šios jėgos, ji neprarado gyvenimo vilties ir džiaugsmo. Jauno gydytojo apsilankymo metu ji sakydavo: „Kokia aš laiminga ir dėkinga Dievui, kad vis dar galiu matyti ir girdėti.“ Kai jaunas gydytojas ją paklausė, o kaip ji viską perneštų, jei netektų girdėjimo ir regos galių, ši atsakė: „Aš vis tiek būčiau tokia pat laiminga ir dėkinga Dievui, nes juk tu nepaliautum vis lankęs mane!“

Kun. Egidijus ARNAŠIUS                    

Airija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode