„Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas“ (Mt 23, 11)

 

Lapkričio mėnesio pirmo sekmadienio Evangelijoje Jėzus kreipiasi į pasaulį ir Bažnyčią primindamas tiems, kurie yra valdžioje, vengti bet kokio veidmainystės raugo, būti sąžiningiems pirmiausia prieš save ir jiems pavestuosius. Tai vienodai įpareigoja visų bažnytinių rangų tarnus, šeimų tėvus, mokytojus ir politikos atstovus. Tarnystė, o ne padėtis visuomenėje yra skiriamasis krikščionio ženklas bet kurioje visuomenės ląstelėje. Jėzus aiškiai nujautė, kokie pavojai laukia Bažnyčios, kai tarnavimas Dievui bus pastatytas greta savo vardo išaukštinimo ir valdžios siekimo. Tikras krikščionis niekada neturėtų viena sakyti, o daryti kita. Jėzaus mokyme nėra vietos jokiems žmonių sugalvotiems luomams. Jis skelbia tik viena: jo mokinių išskirtinis bruožas bus abipusė meilė ir toks pat tarnavimas vienas kitam.

Šių dienų pasaulis kaip niekad alsuoja prievartos ir smurto prieš nekaltus žmones gausa, ir jau ne pirmas kartas, kai smurtininkas dažnai iš pažiūros neprimena teroristo. Tai mums primena paskutiniai įvykiai JAV, kai Niujorke įtariamasis nukreipė furgoną į dviratininkų taką ir taip pražudė 8 žmones. Iš kur tokia neapykanta šalia gyvenančiam žmogui?

Grįžkime į senovės Graikiją, kai vieną naktį Dzeuso statula buvo nuversta ir sudaužyta. Visas miestas buvo ištiktas baimės ir dievų bausmės laukimo. Nespėjus miestiečiams atsitokėti, po savaitės dar viena dievų statula buvo nuversta ir sudaužyta. Tada miestiečiai visur išstatė sargybą, ir netrukus nusikaltėlis buvo sučiuptas su tikrais įkalčiais. Paklaustas, ar žino, kas jo laukia, nusikaltėlis nusikvatojo ir atsakė: „ Žinoma, kad mirtis.“ „Tai kodėl taip pasielgei, gal tu nebijai mirties?“ – klausė jo sargybiniai, o šis atsakė: „Ne, bijau.“  „Tai kodėl tai padarei, jei žinojai, kokia lemtis tavęs lauks?“ – vėl klausė sargybiniai. Tada žmogus atsakė: „Iki šiol aš buvau niekas. Nieko gero nenuveikiau, kad išsiskirčiau iš minios, ir turbūt nenuveiksiu. Aš norėjau kažką padaryti, kad žmonės mane pastebėtų ir ilgam prisimintų.“

Noras būti pripažintam, pastebėtam, įvertintam kartais atneša tokius karčius vaisius, kurių šaknys yra puikybė ir veidmainystė. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus mums primena tokių nuodėmių pavojus. 

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode