Balandžio 22 d. Julijono Kumpikevičiaus aerodromas, valdomas Mažeikių aeroklubo, kuris vysto profesionalią, sportinę bei mėgėjišką aviacinę veiklą, sulaukė ypatingų lankytojų – VšĮ „Vilties erdvės“ grupinio gyvenimo namų gyventojų, Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos narių bei kitų neįgaliųjų ir jų šeimos narių.
Diena, kupina naujų potyrių
Nuostabus oras, nuostabi draugija, svetingas Mažeikių aeroklubas ir šaunus pilotas Dovydas Punia, kuris dovanojo skrydžius rajono neįgaliesiems. Būrys baikerių net iš trijų klubų – Perkūnas MCC, Ašviniai MCC, Juodvarniai MCC – supažindino su galingais motociklais ir net pavėžino. Susėdę į motociklo priekabėlę, po savęs palikę dulkių debesį turėjo progą išbandyti tokią pramogą, kuri gal ir seniai primiršta. Vieni ropštėsi patys, kitiems padėjo stiprios baikerių rankos. Kaip gi, be fotosesijos su plieninių žirgų valdovais. Atidūs, rūpestingi ir palaikantys baikeriai žavėjo savo dėmesiu ir rūpesčiu.
Nepakartojamos pirmojo skrydžio emocijos
Reikėjo pamatyti emocijas tų žmonių, kurie sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir kurie nepabūgo pakilti nuo žemės. Toks išdidumas jų veiduose, tarsi, sakytų „aš negaliu vaikščioti, bet aš skrendu“. Laukdami skrydžio, neįgalieji su juos lydinčiais asmenimis susidomėję apžiūrinėjo aeroklubo teritoriją, vis ilgiau stabtelėdami prie lėktuvų. Į vieną jų AN-2 net buvo pakviesti. Apie skrydį šiuo lėktuvu, jo valdymą supažindino ilgametis AN-2 pilotas Vidmantas Macevičius.
Daugiausia ekstremalių pojūčių patyrė drąsiausieji, kurie nepabūgo su pilotu Dovydu pažvelgti į rajono apylinkes iš aukščio. Dauguma jų nuo žemės pakilo pirmą kartą. Po skrydžio, pagauti emocijų, tiesiog žodžiu jas sunkiai išreiškė – įdomūs buvo ir maži traktoriukai, ir miškas, tapęs miškeliu, nameliai, kaip degtukų dėžutės ir daug kas dar kėlė nepatirtas emocijas. Gal šiek tiek baugokas, bet viliojantis laisvo kritimo pojūtis. Net tie, kurie sėdi vežimėlyje, po skrydžio juokavo, kad lėktuve net iš sėdynės pašoko. „Turėjau labai malonią patirtį paskraidyti su ultra lengvuoju dviviečiu lėktuvu. Tai buvo neapsakomas jausmas. Kartais buvo baugu, bet vis vien norėjosi dar ir dar“, – dėkodama pilotui džiaugėsi Mažeikių CPA narė Ingrida.
„Sakoma, kad visi žmonės yra angelai, tik su vienu sparnu. O norint pakilti, reikia apsikabinti. Šiandien mus apkabino Dovydas. Nuoširdžiai dėkojame už dovanotus sparnus ir nerealų skrydį“, – dėkojo Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė.
„Grupinio gyvenimo namų gyventojai dalyvavo D. Punios organizuotoje akcijoje „Dalinkimės džiaugsmu su neįgaliaisiais“. Apžiūrėjo lėktuvus, baikerių motociklus, pabendravo su pilotais ir baikeriais. Gyventojai su baikeriais važiavo motociklu, o patys drąsiausi skrido lėktuvu ir grožėjosi Mažeikių kraštu iš paukščio skrydžio“, – nuostabiomis ir įsimintinomis akimirkomis bei nepamirštamomis emocijomis dalindamosi su kitais ir dėkodami D. Puniai teigė „Vilties erdvės“ darbuotojos, lydėjusios neįgaliuosius.
Abipusė patirtis
Tokia patirtis pirma buvo ne tik neįgaliesiems, bet ir pilotui Dovydui. „Norėčiau pasidžiaugti tuo tikru jausmu, kurį skleidė žmonės, skridę su manimi, tos jų emocijos buvo tikros ir nesuvaidintos, o tai matyti ir jausti kartu buvo neapsakomas malonumas. Man ši akcija gimė iš noro suteikti džiaugsmą tiems, kuriems jo trūksta ir dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės pajausti skrydžio malonumą. Noriu ačiū pasakyti ir baikerių klubams – broliams Perkūnas MCC, kurio nariu esu, Ašviniai MCC, Juodvarniai MCC. Taip pat ačiū J. Kumpikevičiaus aerodromui už palaikymą ir suteiktą galimybę apžiūrėti iš vidaus lėktuvą AN-2, žinomą kaip „kukurūzninkas“. Tai buvo diena, kada žmogus supranti, kiek pasaulyje yra žmonių, kurių mes dar nepažįstame, kurių emocijų mes dar nepajutome. Ačiū jums už suteiktą man džiaugsmą pažinti jus! “, – geromis emocijomis dalijosi skrydžius asmeninėmis lėšomis finansavęs Dovydas, paminėdamas, kad tai pirma tokia akcija, bet, tikisi, kad ne paskutinė.
Nuotraukos: autorės, Dovydo Punios ir iš VšĮ „Vilties erdvė“ archyvo
