Kokie sunkumai kyla namuose?
Nors vis aktyviau siekiama mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį, atnaujinti miesto infrastruktūrą taip, kad ji būtų patogi ir naudinga jiems, tačiau negalias turintys žmonės vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, ribojančiomis jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
Apie iššūkius, kylančius neįgaliesiems kasdienybėje bei viešajame gyvenime, kalbėjomės su Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktore Audrone Šimkuviene, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono filialo pirmininku Algimantu Balčiūnu bei Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininke Zofija Valatkiene.
Iššūkiai buityje
Negalias turintiems žmonėms iššūkiai prasideda namuose.Pavyzdžiui, kaip kurtysis sužino, kad pas jį apsilankė svečias, juk jis negali išgirsti nei durų skambučio, nei beldimo į duris? Šią problemą išsprendžia specialus signalinis durų įtaisas – paskambinus į duris, kurčiųjų namuose pradeda blykčioti šviesa.
Kai kurčiųjų šeimoje gimsta vaikas, kaip tėvai sužino, kad jų mažylis verkia? Kurtieji, kaip ir girdintieji, naudojasi mobilia aukle, tik jos veikimo principas kitoks, nei įprastos: kai vaikas verkia, prie tėvų esantis aparatas ima vibruoti ir praneša apie vaikelio dėmesio poreikį. Pasak Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorės A. Šimkuvienės, technines pagalbos priemonės yra finansuojamos ir taip prisidedama prie kokybiškesnio klausos negalią turinčių žmonių gyvenimo.
Kalbantys prietaisai
Neregiams ir silpnaregiams sunkumai iškyla paprastose buitinėse situacijose. Pavyzdžiui, kaip regos negalią turintieji, ruošdami karštą gėrimą, žino, kada puodelis jau pilnas? Tam skirtas specialus skysčio lygio indikatorius – pilant skystį į puodelį indikatorius garsiniu signalu informuoja, kai skysčio lygis pasiekia indikatoriaus jutiklius.
Kompiuteriai ir telefonai – svarbūs palydovai neregių ir silpnaregių gyvenime. Technologijos leidžia prisitaikyti šiuos įrenginius ir patogiai jais naudotis. Taip pat sukurta nemažai įvairių buitinių prietaisų padedančių akliesiems: kalbantys kūno temperatūros, kraujospūdžio matuokliai, kalbančios svarstyklės ir t.t. Tačiau LASS Mažeikių rajono filialo pirmininkas A. Balčiūnas Budas.lt sakė, kad ne visos techninės pagalbos priemonės yra praktiškos, tuomet aklieji naudojasi pojūčiais: lytėjimu, klausa, uosle.
Būsto pritaikymas
Judėjimo negalią turintiems žmonėms taip pat yra įvairių techninės pagalbos priemonių, palengvinančių kasdienį gyvenimą, tačiau jų gali nepakakti. Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Z. Valatkienė teigė, jog seni daugiabučiai nėra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia.
Tam, kad būtų užtikrintos kokybiškos gyvenimo sąlygos, ir didinamas judėjimo negalią turinčių žmonių savarankiškumas yra įgyvendinama būsto pritaikymo programa. Jos metu pagal individualius poreikius yra pritaikomi gyvenamieji būstai ir aplinka: įrengiami keltuvai, neįgaliųjų poreikiams pritaikomi sanitariniai mazgai, platinamos erdvės.
Bendrauti padeda vertėjai
Kasdienėse situacijose kurtieji ir girdintieji susikalba – tai ką nori pasakyti užrašo ant lapo ar į telefoną. Šiuolaikinės technologijos: kompiuteriai, telefonai – labai palengvina kurčiųjų gyvenimą, tačiau yra vietų, kur be gestų vertėjo išsiversti sunku.
Pasak A. Šimkuvienės, pavyzdžiui, lankantis pas gydytojus ar tvarkant dokumentus, tam, kad būtų užtikrintas sklandus bendravimas, reikalinga gestų kalbos vertėjo pagalba. Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė Budas.lt teigė, kad jų centre yra profesionalus gestų kalbos vertėjas, kurio paslaugomis gali pasinaudoti kurtieji.
Laikmečio padiktuota problema
Pandemijos metu ypač išpopuliarėjo apsipirkimas internetu, todėl naudojimasis paštomatais tapo būtinybe ir kasdienybe. Deja, neįgaliesiems kyla problema – sunku atsiimti siuntas iš paštomatų. Kaip teigė Z. Valatkienė, paštomatuose esantys ekranai yra per aukštai ir žmonėms su neįgaliojo vežimėliu be aplinkinių pagalbos jais pasinaudoti sudėtinga. Todėl tenka rinktis kurjerio paslaugas, kurios, dažnu atveju, yra brangesnės.
Jai paantrino ir A. Balčiūnas, – naudotis paštomatais sudėtinga ir akliesiems bei silpnaregiams. Dauguma paštomatų valdomi liečiamais ekranais, kurie neturi juntamų mygtukų ar garso signalų. Silpnaregiai, atsiimdami siuntas, į pagalbą pasitelkia telefonus – fotografuoja paštomatų ekranus, pasididina nuotraukas ir naudodamiesi dar turimu regos likučiu pasiima siuntinius, tačiau akliesiems to savarankiškai atlikti nepavyksta ir reikalinga kito žmogaus pagalba.
Iššūkis – įsipilti kuro
Judėjimo negalią turintys žmonės gali vairuoti, tačiau jiems tenka susidurti su iššūkiu – savarankiškai įsipilti degalų. Pasak Z. Valatkienės, degalinių infrastruktūra dažnai nebūna pritaikyta – mokėjimo terminalai yra įrengti per aukštai, ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus būna priverstas prašyti aplinkinių pagalbos.
Ar Mažeikių miestas pritaikytas žmonėms su negalia?
Sėkmingai neįgaliųjų integracijai į visuomenę labai didelę reikšmę turi jų poreikiams pritaikyta miesto infrastruktūra: gatvės, šaligatviai, viešosios erdvės bei patalpos. Nors visi kalbinti pašnekovai vieningai teigia, kad pokyčiai Mažeikiuose vyksta į gerą ir miestas tampa vis draugiškesnis neįgaliesiems, tačiau problemų vis tik yra. „Išeini iš namų ir prasideda iššūkiai“, – Budas.lt sakė Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacija pirmininkė Z. Valatkienė.
Gatvių ir šaligatvių kokybė
Gatvių ir šaligatvių atnaujinimas yra naudingas visiems miesto gyventojams, tačiau ypatingai reikalingas neįgaliesiems. Kiekviena duobė, šulinio dangtis, ar net nežymiai pakilusi plytelė yra iššūkis, apsunkinantis judėjimą neįgaliajam.
Pasak Z. Valatkienės, neįgaliojo vežimėlyje sėdintys žmonės miesto gatvėmis juda kaip turistai, nepažįstantys miesto – pagrindinėmis miesto gatvėmis. Jai paantrino ir A. Šimkuvienė, kuri teigė, nors neįgalusis ir norėtų judėti trumpesniu keliu, tačiau jam tenka rinktis saugų ir jam pritaikytą maršrutą.
Pašnekovės pastebi, kad gatvių ir šaligatvių atnaujinimas palengvintų neįgaliųjų judėjimą mieste bei paskatintų visą bendruomenę dažniau rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones: dviračius, paspirtukus. Taip pat tai būtų naudinga ir jaunoms šeimoms su vaikų vežimėliais.
Taktilinė vedimo sistema
Gatvių ir šaligatvių kokybė taip pat svarbi ir akliesiems bei silpnaregiams, tačiau jiems judėjimą mieste palengvinti gali taktilinė vedimo sistema. Ji padeda žmonėms su regos negalia be kitų žmonių pagalbos orientuotis aplinkoje, aptikti padidinto pavojaus vietas ir jas saugiai įveikti.
Taktilinės vedimo sistema naudojama gatvių sankryžose, viešojo transporto stotyse ir stotelėse, prekybos centruose, mokslo bei sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose viešose erdvėse. A. Balčiūnas teigė, kad Mažeikių mieste yra naudojama taktilinė vedimo sistema, pavyzdžiui, Pavenčių, Laisvės, Naftininkų gatvėse, ir viliasi, kad rekonstruojant gatves ši sistema ir toliau bus plečiama.
Trūksta garsinių šviesoforų
Aklieji ir silpnaregiai dažnai patiria sunkumų neturėdami sąlygų savarankiškai judėti, tačiau pereiti gatvę gali tapti problema. Regos negalią turintys žmonės norėdami kirsti gatvę yra priversti pasitelkti klausą, nuojautą arba, žinoma, eiti su palydovais.
Garsinių šviesoforų įrengimas ypatingai svarbus siekiant skatinti aklųjų ir silpnaregių savarankiškumą bei užtikrinti jų saugų judėjimą miesto gatvėmis. Pasak A. Balčiūno, nors Mažeikiuose yra garsinių šviesoforų, tačiau tikisi, kad jų kiekis palaipsniui bus didinamas.
Gatvių apšvietimas
Neapšviestos gatvės – aktuali problema ne tik neįgaliesiems, bet visiems miesto gyventojams. Pasak A. Šimkuvienės, kurtiesiems orientuotis viešose erdvėse padeda rega, tačiau vaikščiojimas neapšviestose erdvėse tamsiu paros metu gali sumažinti saugumo jausmą ir sukelti daugiau įtampos.
A. Balčiūnas paantrino, jog geras apšvietimas itin svarbus akliesiems ir silpnaregiams – gerai apšviestos viešosios erdvės padeda užtikrinti regos negalią turinčių žmonių saugumą. Kita vertus, jei aklieji nemato aplinkos, svarbu, kad jie būtų matomi kitų, pavyzdžiui, kad aklą asmenį laiku pastebėtų vairuotojai.
Pėsčiųjų tiltas – ne jungia, o skiria
Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį turėjęs tapti patogia jungtimi tarp mikrorajono ir senamiesčio, kartais ne jungia, o skiria. 2017 metais įrengtas tiltas yra vienas moderniausių šalyje, kuriame įrengti du šiuolaikiški liftai, skirti žmonėms su dviračiais, neįgaliųjų ir vaikiškais vežimėliais.
Būtent modernūs liftai kartais tampa kliūtimi, nes pasitaiko atvejų, kai jie neveikia, būna apgadinti. Tuomet judėjimo negalią turintys žmonės priversti grįžti atgal arba rinktis daug ilgesnį kelią. „Pasitaikė ne vienas atvejis, kai važiavome gelbėti savo žmonių, nes jie pakimba tarp dangaus ir žemės – liftu pakilti pavyksta, tačiau nusileisti ne“, – pasakojo Z. Valatkienė.
Dar viena problema – neįgaliųjų patekimas į įvairias įstaigas
Sveiki žmonės paslaugas, pramogas, lankytinas vietas renkasi pagal poreikį ir norus – turi pasirinkimo laisvę, tačiau yra žmonių, kurie tokios teisės neturi. „Mes einam ne ten, kur norime, o ten, kur mus priima“, – pokalbių metu ne kartą išgirsta frazė.
Nors šiais laikais žmonės vis labiau skatinami rinktis mažas parduotuvės ir taip remti vietinį verslą. Tačiau kalbinti pašnekovai teigia, neįgalieji nors ir norintys, to padaryti dažniausiai negalintys. Dažnu atveju judėjimo negalią turintiems žmonėms patekti parduotuves nėra sąlygų – nėra įrengti pandusai ar liftai.
Pokalbių metu buvo pastebėta, kad yra atvejų, kai užvažiavimai neįgaliesiems padaromi „dėl akių“ – būna per statūs ar prastos būklės, todėl jais praktiškai nėra galimybių pasinaudoti. Deja, pandusų ar liftų nebuvimas apriboja patekimą ne tik į parduotuves, kirpyklas, bet ir į gydymo įstaigas: „Yra buvę atvejų, kad gydytojai konsultuoja lauke, nes nebuvo įmanoma patekti į gydymo įstaigą“, – nemalonias patirtis prisiminė Z. Valatkienė.
Neįgaliajam net ir pavykus patekti į įstaigą, ar parduotuvę, nereiškia, kad viduje patalpos pritaikytos neįgaliesiems. Viena iš pasitaikančių problemų – sanitariniai mazgai nėra pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Pokyčiai maži – nauda didelė
Liftų ar pandusų įrengimas – didelių investicijų reikalaujantys pokyčiai, tačiau, kaip pastebi kalbinti pašnekovai yra, dalykų, kurie nereikalauja didelių išlaidų, tačiau yra labai naudingi neįgaliesiems.
Vienas iš jų – įstaigų, organizacijų, biurų laiptų žymėjimas ryškia geltona linija. Kartais ir vienas laiptelis gali tapti didele kliūtimi regėjimo negalią turinčiam žmogui ateiti į vaistinę, parduotuvę ar gauti kitas reikalingas paslaugas. Pirmų ir paskutinių pakopų pažymėjimas – didelė pagalba regėjimo negalią turintiems žmonėms, padedanti jiems geriau orientuotis aplinkoje.
A. Balčiūnas teigė, kad prie aklųjų ir silpnaregių gerovės taip pat prisidėtų didesniu šriftu rašoma informacija: autobusų, traukinių tvarkaraščiai, darbo laikai įstaigose ir kita naudinga informacija. Toks pokytis taip pat naudingas ne tik silpnaregiams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Nuotraukos autorės, LASS bei Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos archyvų.
Projektui „ Aš – (ne)kitoks“ skirta 6000 eurų.
