Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
„Dirbu vaiko gerovės srityje, esu su vaikais, rūpinuosi jais ir tai priimu kaip milžinišką pareigą ir atsakomybę“, – „Būdui žemaičių“ teigia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Rasa Dargvainienė. Anot jos, sunkiausia kalbėtis patyčių klausimais. R. Dargvainienei laisvalaikio lieka, kaip pati sako, mažai, bet jį išnaudoja sode arba keliaudama po Lietuvą: „Čia tiek gražių vietų ir yra ką pamatyti.“
– Iš kur esate kilusi? Kokioje šeimoje augote?
– Gimiau Jonavoje, inžinieriaus elektriko ir medicinos sesers šeimoje.
– Kur mokėtės? Kokį išsilavinimą įgijote?
– 1986 m tėvai persikėlė gyventi iš Jonavos į Mažeikius. Dvi paskutines vidurinės mokyklos klases baigiau čia. Vėliau mokiausi Klaipėdos universitete, įgijau ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogo kvalifikaciją. Pradėjus dirbti pradinių klasių mokytoja, Klaipėdos universiteto kvalifikacijos kėlimo institute įgijau pradinio ugdymo mokytojo specialybę.
– Kokių įsimintinų patirčių turite iš vaikystės? Papasakokite apie savo dabartinę šeimą.
– Esu vienturtė. Vaikystėje supo didelis tėvų dėmesys, daug su jais keliaudavau, veždavosi į ekskursijas. Mokė būti gamtoje: stebėti augalus, gyvūnus. Vakarais tėveliai man skaitydavo pasakas. Tėtis išmokė žaisti šaškėmis, šachmatais. Mama mokė siūti, megzti, gaminti maistą. Tėveliai įskiepijo pareigingumą, darbštumą, atsakingumą. Išmokė mylėti žmones, viską vertinti širdimi, stengtis įsijausti į kito žmogaus jausmus, išgyvenimus, žinoma, tai darant protingai.
Labai liūdna, neseniai į amžinybę išėjo mano mama. Tebeturiu tėtį, džiaugiuosi, kad mūsų santykiai artimi ir šilti.
– Kas privertė pasukti būtent tokiu profesiniu keliu?
– Labiausiai tai meilė vaikams. Savo pavyzdžiu ją man įdiegė mano pirmoji pradinių klasių mokytoja. Jos pamokos buvo tokios įdomios ir įsimintinos, kad atrodė, jog viskas jai taip lengvai sekasi.
– Kaip ir kada pradėjote darbą Mažeikių rajono savivaldybėje?
– Kaip minėjau, baigusi mokslus, pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja, tačiau, tragiškai žuvus sūnui, pasidarė sunku dirbti mokykloje su vaikais, todėl pasukau kitu keliu, nuo 2007 m. pradėjau dirbti Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje vyriausiąja specialiste.
– Esate tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė. Papasakokite plačiau, koks tai darbas?
– Koordinuoju švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, siekiant įgyvendinti valstybinę švietimo politiką. Taip kad nuo buvusio pedagoginio darbo neatitrūkau. Dirbu vaiko gerovės srityje, esu su vaikais, rūpinuosi jų gerove ir tai priimu kaip milžinišką pareigą ir atsakomybę. Esu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkė. Šios komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų Vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.
– Su kokiais žmonėmis/institucijomis tenka susidurti? Kokie sunkumai iškyla darbe?
– Tenka susidurti su švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos institucijomis, bendradarbiauti ir bendrauti su rajono ugdymo įstaigomis. Bendradarbiauju su Policijos komisariatu, prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos ir Mažeikių skyriais. Viską nustato teisės aktai. Jais ir vadovaujuosi.
Svarstant nepilnamečių nusižengimo ar pagalbos šeimai klausimus išaiškėja daug jautrių šeimų gyvenimo faktų ar kitų žmonių teisių pažeidimų. Nelengva kalbėtis patyčių klausimais. Nors pastaruoju metu spaudoje ir socialiniuose tinkluose ypač daug dėmesio skiriama patyčioms ir kovai su patyčiomis, ugdymo įstaigos vykdo prevencines programas, patyčių pasitaiko gana dažnai. Viena iš mano pareigybės funkcijų – rinkti duomenis apie vaiką ir šeimą. Tai ypač jautrus ir subtilus klausimas, kad, atsižvelgiant į asmenų individualias savybes, gyvenimo ypatumus, norus ir poreikius, būtų tinkamai teikiamos reikalingos paslaugos, jos šeimai būtų prieinamos ir patrauklios.
– Kokių veiklų iki šiol esate bandžiusi imtis?
– Mano darbinė biografija labai skurdi. Dirbau tik trijose darbovietėse ir darbo pobūdis buvo tas pats. Tai pedagoginė veikla. Dirbdama mokykloje buvau paruošusi autorines kvalifikacijos tobulinimo programas ir vedžiau seminarus 2003–2006 m.
– Kokių turite pomėgių? Galbūt mėgstate keliauti? Kokias šalis esate aplankiusi?
– Turiu sodą. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens jis atima daugiausia mano laisvalaikio. Sodinu, auginu, nuimu derlių, konservuoju, priiminėju svečius... Sode džiaugiuosi ir pavasariu, ir vasara, ir rudeniu bei žiema. Auginu katę Britę. Kai turiu galimybę, keliauju Lietuvoje. Čia tiek gražių vietų, yra, ką pamatyti.
– Kaip įprastai leidžiate laisvalaikį? Ar įtempta Jūsų dienotvarkė?
– Eidama šias pareigas, laisvalaikio turiu labai mažai. Dienotvarkė labai įtempta, nes visus darbus turiu atlikti viena. Čia kaip buhalteris, negali sirgti, balansą vis tiek reikės padaryti. Šiuo metu džiaugiuosi Mažeikių tarptautiniu meno festivaliu, stengiuosi aplankyti kuo daugiau renginių.
– Kokių turite svajonių, dar neįgyvendintų tikslų? Galbūt galėtumėte jais pasidalinti...
–Turiu asmeninių svajonių, bet nesu mėgėja apie jas kalbėti, bijau, kad neišsipildys. Stengiuosi gyvenime sau kelti įgyvendinamus tikslus. Aišku, labai norėčiau aplankyti Lotynų Ameriką, tačiau... Esu kukli, todėl sakau: ko turiu, to pakanka.
– Kaip vertinate Mažeikių visuomenę bei apskritai Savivaldybės darbą? Gal yra sričių, kuriose reikia dar tobulėti?
– Visuomenę vertina politikai, esu tik politikų sprendimų vykdytoja, o Savivaldybės darbą vertinu gerai. Mokytis ir tobulėti reikia nuolat. Gyvenimas keičiasi.
– Ko palinkėtumėte skaitytojams?
– Šeimose supratimo, draugiškumo, gražių sveikų draugiškų santykių, svarbiausia– tolerancijos.
Tėvams apgalvoti, kaip bendrauti namie su vaikais ir kaip jų elgesys bei žodžiai veikia jų vaikų elgesį.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
