Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šauniausia trečiakurse išrinkta Agata Mulerovaitė prisipažįsta skeptiškai žiūrėjusi į šį LEU studentų atstovybės socialiniame tinkle organizuotą konkursą. „Mano manymu, draugų skaičius socialiniame tinkle – tai ne geriausio studento kriterijus“, – tikina studentė. Agata tarp kolegų, kurie konkurse lyg ir tapo konkurentais, matė tikrai stiprių lyderių, todėl didelių vilčių nugalėti nepuoselėjo.
Tačiau laimėjusi šį garbingą titulą ir gerai pasvarsčiusi studentė įvertino, jog balsavusieji ja tikėjo, o žmonių pasitikėjimas ir yra didžiausias apdovanojimas. „Daugiausia palaikė mokiniai, kurie aktyviai balsavo, dalijosi žinute ir mane motyvavo, todėl negalėjau jų nuvilti“, – sako mergina.
Konkursas trečiakursę privertė susimąstyti: „Supratau, kad turiu labai didelį palaikymą ir viskas veikia bumerango principu. Visas atliktas savanoriškas darbas ir pagalba kitiems vis tiek būna įvertinami, net ir tokiu, galbūt neįprastu būdu.“
Iš kur toks didelis būrys gerbėjų? Laisvalaikiu Agata sako „gyvenanti“ nevyriausybinėse organizacijose. „Savanorystė yra labai užkrečiamas dalykas: kuo labiau įsitrauki – tuo daugiau veiklos atsiranda“, – šypsosi mergina.
Ji savanoriauja LEU Karjeros centre, padeda rengti „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Agata buvo neseniai praėjusios trečiosios – gamtos, matematikos, technologijų ir sporto mokslų – JPA sesijos viena iš koordinatorių. „Savanoriaudama Karjeros centre turiu galimybę aplankyti Lietuvos mokyklas, viešinti savo „alma mater“, išmokau užkalbinti bet ką, pasakoju dar tik savo karjeros kelio ieškantiems moksleiviams apie studijų programas ir galimybes mūsų universitete“, – pasakoja studentė.
Agata pati buvo pirmosios JPA, kuri jos gyvenimą apvertė aukštyn kojom, dalyvė, o šiandien ji dėkinga, kad yra ten, kur ir turi būti. Aktyvi studentė vis dar įsitraukia į JPA veiklas, tik atlieka kitą – nebe dalyvės, o kuratorės – vaidmenį. „Tai yra nepakartojama, kai matau tas blizgančias akis, norą, susidomėjimą studijomis bei universitetu – motyvuoti žmonės visada užkrečia“, – šypsosi Agata, kalbėdama apie JPA reikšmę jos gyvenime. „Kai iššoki iš tos mokyklinės rutinos, pakeiti aplinką, supančius žmonės ir savaitę esi vienas tarp nepažįstamų, jau vien tai sukelia nemažai emocijų. Be to, sužavėjo ta „šeimyninė“ aplinka: dėstytojai rūpinasi savo studentais, o tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys“, – pasakoja ji.
Didžiausia pamoka, kurią ji gavo studijuodama LEU, yra viešasis kalbėjimas: „Įveikiau baimę išsakyti savo nuomonę bet kam: tiek studentui, tiek dėstytojui. Supratau, kad kalbėti yra būtina, nes tylėjimas niekada nepakeičia situacijos.“
Agata taip pat savanoriauja Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre: dirba su vaikučiais, juos supažindina su skirtingomis šunų veislėmis, organizuoja kūrybines užduotis parodose, veda pamokėles, kaip elgtis su nepažįstamu šuniuku ir kaip juo rūpintis, taip pat prisideda prie įvairių projektų ir renginių. „Savanoriavimas į gyvenimą atneša daug naujų vėjų, – šypsosi. – Nauji pažįstami, ateity praversiantys ryšiai, nauja patirtis ir nuolatinis pažinimas, ekstremalios situacijos ir žinios iš nepažintų sričių.“
Agata sako supratusi, kad visi jos darbai susiję su pedagogo darbu. „Prisipažinsiu, kai vaikystėje man sakydavo, jog būsiu mokytoja, galvodavau, kad tikrai taip neatsitiks. Bet atsidūrusi reikiamu metu ir reikiamoje vietoje suvokiau, kad visi buvo teisūs. Visi nuostabūs žmonės, turėję įtakos mano gyvenime, yra baigę LEU. Todėl pildydama prašymą LAMA BPO sistemoje tvirtai įrašiau vienintelį variantą“, – prisimena technologijų pedagogikos trečiakursė.
Rinktis pedagogines studijas ją labai paskatino mokytojai, tačiau labiausiai pastūmėjo įkvepiantys LEU absolventų karjeros verslo pasaulyje pavyzdžiai, patvirtinantys, kad LEU nutiesiamas kelias ne tik į mokytojo profesiją, tačiau atsiveria platus karjeros horizontas, ypač tokios specialybės kaip jos – technologijų pedagogikos. „Galutinai padėjo apsispręsti JPA. Būdama moksleivė atvykau čia apsižvalgyti. Tai būtent ta vieta, kurios man reikėjo“, – sako Agata.
Būsimieji mokytojai dar studijuodami tikrina save pedagogo kėdėje. Paklausta, ar atliekant praktiką mokykloje buvo sunku pirmąkart atsistoti prieš klasę, ji sako, jog tikriausiai kaip ir kiekvienas būsimas mokytojas jaudinosi: kaip sureaguos mokiniai, ar pavyks juos sudominti, kaip įvertins praktikos kuratorė. „Bet man labai pasisekė! Turėjau nuostabius mokinius, su kuriais vis dar palaikau ryšį“, – sako ji.
Ar tikrai bus mokytoja, Agata dar nėra tvirtai apsisprendusi, tačiau yra įsitikinusi, jeigu dabar pasakys, kad tikrai neplanuoja ja tapti, tai po kelerių metų būtinai atsidurs mokykloje. „Šio darbo nebijau, šiandien priimčiau tokį iššūkį net tam, kad išbandyčiau save. Tikriausiai po bakalauro studijų bus kitos – magistrantūros – studijos“, – kalba neketinanti sustoti aktyvi studentė. „Kol yra noro ir galimybių, reikia semtis žinių ir patirties. Tikslios savo karjeros vizijos kol kas neturiu. Tačiau tikiu, jog geriausi dalykai atsitinka netikėtai“, – pokalbį baigia šauniausia šių metų LEU trečiakursė.
Lietuvos edukologijos universiteto informacija
