Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Viešosios bibliotekos antrajame aukšte naujuose stenduose parengta pirmoji artėjančiam bibliotekos 95-mečiui skirta paroda „Lietuvos istorija, kultūra ir gamta pašto ženkluose“. Tai Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Irenos Atkočaitienės lietuviškų pašto ženklų kolekcijos eksponatai.
Penkiuose stenduose eksponuojama 240 pašto ženklų nuo 1938 m. iki šių dienų. Dalis jų skirta įamžinti svarbiausiems Lietuvos istoriniams įvykiams ir asmenybėms: Vasario 16-osios akto signatarams, Lietuvos kunigaikščiams, rašytojams, Lietuvos miestų ir miestelių herbams, architektūros ir gamtos paminklams. Paroda veiks iki kovos 31 d.
Ta proga pakalbinome parodos autorę I. Atkočaitienę.
– Kada pradėjote rinkti pašto ženklų kolekciją, kas paskatino?
– Rinkti pašto ženklus pradėjau besimokydama Pikelių aštuonmetėje mokykloje (gal kokiais 1971–1972 metais). Vyresniajam broliui išvykus mokytis ir dirbti į Šiaulius, susidomėjau jo pradėta rinkti pašto ženklų kolekcija, todėl tęsiau jau darbą. Besimokydama vidurinėje mokykloje Mažeikiuose bei studijuodama Vilniuje, negalėdavau praeiti pro spaudos kioskus, paštą nepasidomėjusi, ar nėra parduodamų kokių nors pašto ženklų rinkinukų. Jei ir nepirkdavau, visuomet būdavo smagu pavartyti. Jaunystėje labai mėgau pati rašyti laiškus, turėjau pakankamai daug susirašinėjimo draugų, todėl gaudavau nemažai ir ženklų. Tačiau tikrai niekada nebuvau ir dabar nesu tikra filatelistė, kuri sektų, kokie kada ženklai pasirodo, nerenku ženklų viena kuria nors tema. Kolekciją esu padalinusi į tris dalis: Lietuvos, sovietinio laikotarpio ir įvairių užsienio šalių ženklai. Iš viso yra per 1000 ženklų. Užsienio šalių dalyje yra pašto ženklų iš 35 skirtingų šalių.
– Ką Jums duoda (kaip praturtina) šis pomėgis?
– Pradžioje į pašto ženklų rinkimą žiūrėjau tik kaip į smagų užsiėmimą laisvalaikiu, vėliau supratau, kad juose galima rasti daug visko įdomaus. Įsitikinau, kad tai ir nuostabi bendravimo priemonė. Ne kartą pašto ženklai padėjo užimti svečius. Ypač įsimintina vienos ponios iš Lenkijos viešnagė 1995 m. Nežinodama, kuo užimti viešnią, parodžiau jai savo pašto ženklų kolekciją. Pamačiusi lenkiškus ženklus, kurių yra per 100, ji buvo taip sužavėta, kad net kelias valandas su dideliu užsidegimu man pasakojo apie savo šalį, pailiustruodama savo pasakojimą rastais atitinkamais pašto ženklais.
– Ar Lietuvos tematika kuo nors ypatinga?
– Lietuvos tematika unikali tuo, kad yra keletas seniausių kolekcijos ženklų iš tarpukario Lietuvos laikotarpio, 1938 metų. Tai buvę mano dėdės, mamos brolio, ženklai, kuriuos netikėtai radome savo tėvų sodyboje ant namo aukšto tvarkydami daiktus. Keletas ženklų apie Lietuvą yra ir iš sovietinio laikotarpio.
– Koks seniausias eksponatas yra kolekcijoje?
– Seniausi yra minėto tarpukario Lietuvos laikotarpio ženklai, tačiau yra ir keli unikalūs Antrojo pasaulinio karo laikotarpio ženklai. Kolekcijoje yra du ženklai su Hitlerio atvaizdu, ant kurių yra užrašas „Ostland“. Šie ženklai buvo pradėti leisti 1941 metų lapkričio mėnesį. Ostlandas–1941 m.liepos 17 d.–1944 m.lapkričio 10d. veikęs administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas išokupuotųPabaltijo respublikų, dalies Baltarusijos bei Lenkijos. Formaliai Ostlandas buvo likviduotas 1944 m. lapkričio mėn. Taip pat yra 2 itališki ženklai, kuriuose pavaizduotastrečiasis suvienytos Italijos karalius Viktoras Emanuelis III (1869 m. lapkričio 11 d.–1946 m. gegužės 9 d.). Jis valdė nuo 1900 m. liepos 29 d. iki pat savo mirties 1946 m. gegužės 9 d. Jo valdymo metais Italija dalyvavo abejuose pasauliniuose karuose, o savo geriausius laikus tuo metu išgyveno Italijos fašizmas. Nors ant ženklų nenurodyti išleidimo metai, pavyko išsiaiškinti, kad jie buvo išleisti 1944 m. Tai taip pat mano dėdės kolekcijos dalis.
Mano mėgiamiausias ženklas, išsiskiriantis iš kitų savo dydžiu – 1960 m. išleistas lenkiškas pašto ženklas, skirtas Žalgirio mūšio 550-osioms metinėms, kuriame pavaizduotas lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“.
– Kaip manote, ar ateityje išliks pašto ženklai?
– Tikiu, kad išliks, o jeigu išnyktų, manau, kad daug kam dėl to būtų tikrai labai gaila. Surinktos filatelijos entuziastų kolekcijos bet kokiu atveju tikrai išliks.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.- Iš lietuviškos kolekcijos
Nuotr. iš asmeninio archyvo
