Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų. Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Oro kokybei gerinti Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. visiškai atsisakyti anglių. Aplinkos ministerija taip pat yra sudariusi galimybes gauti ir ES fondų, ir Klimato kaitos programos paramą senai, taršiai kietuoju kuru kūrenamai šildymo įrangai pakeisti naujos kartos granuliniais kietojo biokuro katilais ar šilumos siurbliais. Ši parama teikiama ne vienerius metus, ja gali pasinaudoti bet kurioje šalies vietoje gyvenantis žmogus.
Gyventojai, naudodamiesi šia parama, mieliau renkasi aplinkos oro neteršiančius šilumos siurblius nei naujus kietojo biokuro katilus (2019-2020 m. įrengta arti 7 tūkst. siurblių ir šiek tiek daugiau kaip 1 tūkst. katilų).
Aplinkos ministerija 2018 m. prisijungė prie Akmens anglies atsisakymo aljanso ir, kai buvo rengiamas Vyriausybės tvirtinamo Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas, siūlė numatyti priemones riboti akmens anglių naudojimą, tačiau tuometė Vyriausybė realiam sprendimui pritrūko politinės valios.
Savo ruožtu Vilniaus m. savivaldybė pati inicijavo siūlymą miestų senamiesčiuose ir kitose zonose, kuriose numatyta centrinio šildymo zona, uždrausti pastatus šildyti anglimi. Lietuvoje išvystyta centralizuoto šilumos tiekimo sistema padeda apsisaugoti nuo dar didesnės taršos.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros svetainės rubrikoje „Oro kokybė šiandien“.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
