4380 dienų arba 12 metų. Tokiam laikotarpiui atiduodame savo atžalas į mokyklų pedagogų rankas. Kokį savybių ir įgūdžių rinkinį subrandins vaikas, priklauso nuo to, kaip mokykla padės atskleisti geriausias jo asmenybės savybes.
Ko išmokstama kepant pyragą?
„Kiek pats save prisimenu, darbų pamokos mokykloje man būdavo pačios įdomiausios. Turbūt dėl to, kad jos yra arčiausiai realaus gyvenimo. Tai ne kažkokios lygties su nežinomaisiais sprendimas ar teorinė paskaita apie fotosintezę, – teigia vaikų ugdymo ekspertas Nerijus Buivydas. – Sukuriamas apčiuopiamas rezultatas, kuriuo galima pasidžiaugti. Net moksliškai įrodyta, kad informacija atminty išlieka ilgiau, jeigu mokomasi patiriant, per praktiką. Be to, tai puiki prevencija nuo nelaimių buityje – vaikai išmoksta saugiai naudotis buitiniais prietaisais.“
„Mokyklų programos paremtos individualiomis užduotimis: namų ar rašto darbai, kontroliniai atsiskaitymai. Tuo tarpu darbų pamokose ugdomi gyvenimui svarbūs įgūdžiai: darbas komandoje – mokomasi padėti vienas kitam, išgirsti, kurti drauge ir dalintis, taip pat ugdomas gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas, socialiniai įgūdžiai. Jeigu peržiūrėsime darbo skelbimus, pamatysime, kad šios savybės pageidaujamos kone kiekviename jų“, – teigia N. Buivydas.
Anot eksperto, išskirtinį dėmesį verta skirti maisto gaminimo pamokoms. Kad jos taptų dar efektingesnės, svarbu integruoti ir kitus dalykus, kurių mokoma mokykloje. „Įvertinant patiekalui skirtą biudžetą, planuojant produktus ir jų kiekius, gaminimo laiką, natūraliai susiduriama su skaičiavimu, matematika, planavimu. Per maisto ruošimo pamokas susipažįstama su šventėmis, tradicijomis, į maisto ruošimą žvelgiama kaip į kūrybą, kai patiekalai tampa tikrais meno kūriniais – vaikų vaizduotės rezultatu.“
Sveikos gyvensenos projektus inicijuojančios ir pirmosios Demokratinės mokyklos Lietuvoje virtuvėlę įrengusios įmonės „Electrolux“ Lietuvoje vadovas Deimantas Kirlys pastebi, kad maisto vartojimo kultūra įgyja vis didesnį pagreitį. Žmonės keliauja į tolimiausius kraštus, kad paragautų vietinių patiekalų. Deja, bet tuo pačiu dažnėja ir nutukimo, diabeto atvejai. „Labai svarbu dar ankstyvoje vaikystėje vaikams skiepyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Maisto gaminimo pamokose vaikai gali sėkmingai sieti teoriją su praktika – įgyti vertingų žinių ir įgūdžių“, – sako D. Kirlys.
Šią nuomonę palaiko ir socialinė pedagogė Inga Cibulskaitė: „Per maisto gaminimo pamokas daug lengviau įdiegti sveikos gyvensenos įgūdžius, gaminant iš natūralių produktų, kalbant apie mitybos įpročius ar iškeliant savaitės, mėnesio mitybos iššūkius. Be to, maisto gaminimas skatina bandyti, eksperimentuoti, nebijoti suklysti. Žmonės, kurie moka klysti, gyvenime rečiau serga depresija.“
Nereikia skirstyti pagal lytį
N. Buivydas įsitikinęs, kad per darbų pamokas nereikėtų užduočių skirstyti pagal lytis. „Tokiu būdu mes lyg ir mokome, kad vieni darbai labiau vyriški, o kiti – moteriški. Juk realiame gyvenime stengiamės to vengti ir žmones vertiname pagal įgūdžius, o ne pagal lytį. Kur kas tikslingiau būtų leisti vaikui pačiam nuspręsti, kur dalyvauti jis norėtų labiau“, – kalba jis.
„Berniukams taip pat reikia mokėti virti, o mergaitėms – įkalti vinį“, – pritaria pedagogė I. Cibulskaitė. Pasak jos, darbų pamokos lavina savarankiškumą, atveria suvokimą, kad viskam reikalinga kantrybė, kad maisto gamyba yra kūryba, o tai užima laiko.
Ekspertas N. Buivydas ragina tėvus domėtis mokykla, patiems dalyvauti maisto gaminimo pamokose. „Svarbu mokykloje pradėtą veiklą tęsti namuose: leisti vaikui prisiliesti prie svarbiausių maisto gaminimo etapų vaiko tempu – išlaukiant, neskubinant ir kantriai jam padedant. Vaikai gali daug, o turint kantrybės galima pasiekti didelių rezultatų. Taip pat svarbu, kad vaikai matytų kartu gaminančius tėvus, kad sūnus matytų namuose gaminantį tėtį ir suprastų, kad tai nėra tik mamos atsakomybė ir atvirkščiai.“
Ranką tiesia socialiai atsakingi verslai
Visapusiškai naudingas mokymosi inventorius dažnai mokyklai yra prabangos reikalas. „Džiaugiuosi, kad socialiai atsakingų įmonių daugėja ir verslas supranta dalijimosi prasmę – įmonės vis dažniau prisideda prie nevyriausybinių ar pokyčių siekiančių organizacijų“, – pozityviai nusiteikęs N. Buivydas.
„Electrolux“ Lietuvoje vadovas D. Kirlys teigia, jog kiekviena įmonė vadovaujasi tam tikromis vertybėmis: „Vienas mūsų prioritetų – pasiekti, kad šeimų virtuvėse būtų ruošiama daugiau sveikesnio, tvaresnio maisto. Dėl šios priežasties šiuo metu organizuojame tarptautinį idėjų konkursą „Ideas Lab“, o kiek anksčiau turėjome galimybę prisidėti prie Demokratinės mokyklos virtuvėlės įrengimo, parūpindami buitinės technikos. Tokių projektų dėka vaikai ne tik išmoksta saugiai naudotis virtuvės įranga, bet ir gali nevaržomai eksperimentuoti, atskleisti kūrybinius gebėjimus.“
Anot N. Buivydo, mes neretai skundžiamės, kad po 12 metų vaikai nėra pasiruošę realiam gyvenimui: jie analizuoja, interpretuoja literatūros kūrinius, o baigę mokyklą nemoka parašyti savo gyvenimo aprašymo, išsiųsti laiško ar apmokėti komunalinių paslaugų. „O štai darbų pamokos gali realiai padėti pasiruošti gyvenimui. Kad jos neštų visapusišką naudą, svarbus mokyklos, tėvų, net verslo indėlis ir bendros pastangos“, – mintimis dalijosi N. Buivydas.
Rimantė BUDRYTĖ
