Kiek iš tikrųjų kainuoja sukurti įmonę, ne pelno siekiančią organizaciją, interneto platformą, socialinį verslą, veiklą, keičiančią žmonių gyvenimus? Kalbėdama su šiuos dalykus pasiekusiais lyderiais suprantu, kiek jėgų, laiko, pastangų, savęs reikėjo įdėti, ir tai – neišmatuojama. Apskaičiuoti galima tik finansinius ir laiko išteklius.
Lisa Bohenon – socialiai atsakingo mados ženklo „Sseko Designs“ įkūrėja – Pasaulinės lyderystės konferencijoje dalinosi, kaip ji, pradėjusi nuo mažų dalykų, pasuko didelių svajonių link.
Viskas prasidėjo nuo noro turėti draugę Afrikoje. Metusi savo gerai apmokamą darbą Amerikoje, būdama vos dvidešimt kelerių metų, neseniai susižadėjusi ji išvyko į Ugandą. Ugandoje susipažino su puikiomis merginomis ir moterimis. Šios moterys buvo talentingos, tačiau ne visos turėjo galimybę baigti mokyklą, o juo labiau – studijuoti universitete. Lisa susidraugavo su ugandietėmis ir suprato, kad ji negali būti tik „baltaodė amerikietė gelbėtoja“, kuri surengusi labdaringą vakarėlį surinks pinigų keletui stipendijų studijoms Jungtinėse Valstijose.
Po pirmos nesėkmingos vištų auginimo verslo patirties Afrikoje, Lisa nepasidavė. Netikėtai jos draugė priminė apie pačios Lisos kurtą „šlepetę, kuri nešlepsi“: paprasčiausią guminę šlepetę performuotą į guminį padą su užrišamomis juostelėmis – patogias basutes. Lisa pasidalino šia mintimi su draugėmis Ugandoje ir pradėjo jas gaminti, pažadėjusi merginoms, kad pati pardavinės pagamintas šlepetes-basutes JAV, o už surinktus pinigus ugandietėms apmokės studijas už Atlanto vandenyno. Lisa suprato šio pažado ir įsipareigojimo rimtumą bei atsakomybę.
Grįžusi į Ameriką, neturėdama nei pardavimų, nei verslo patirties, pradėjo pardavinėti basutes tiesiog iš savo automobilio bagažinės: greitkelių automobilių spūstyse, stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose. Lisai padėjo jos sužadėtinis: jie pardavė savo nuosavybę ir investavo visas turimas asmenines lėšas į šį socialinį verslą. Tai buvo nelengvas iššūkis, teko ištverti labai daug išbandymų ir patirti smūgių, tačiau ji nepasidavė. Po truputį buvo apmokamos studijos, basučių gamyboje buvo įdarbinama vis daugiau merginų, o jos tapo stipria bendruomene, padedančios viena kitai įveikti kitas socialines problemas: ankstyvų vedybų problemą (kartais net 8 metų mergaičių ištekinimas) ir daugelį kitų. Lisa tapo viena įtakingiausių „Forbes“ ir kitų bendruomenių socialinio verslo įkūrėjų pastaraisiais metais.
Ji pradėjo nuo mažos svajonės – turėti draugę Afrikoje. Kuo virto ši svajonė? Kokia jūsų svajonė? Ką darote, kad ją pasiektumėte?
Mane palietė kitoks Lisos požiūris į svajonę. Ji drąsina svajoti apie mažą dalyką, o ne apie didelį. Kodėl? Paprasčiausiai, kai svajonė per didelė, dingsta noras jos siekti, jautiesi bejėgis prieš ją arba visą gyvenimą svajoji, o svajonė vis per maža, tuomet supranti, kad jos siekti net neverta. Pradėk nuo mažos svajonės.
Nustokime „gaudyti“ savo aistrą
Tikėjimas, kad kažkur egzistuoja jūsų aistra – per stipriai įpareigoja jos ieškoti, o atradus reikia ją „pagauti“. Tai dažnai per sudėtingas procesas ir daugelis sustoja siekio pradžioje. Aistra ir tikslas egzistuoja, tačiau mes juos kuriame ir auginame.
Kaip dizaineriai pirmiausia sukuria modelį, taip ir mūsų tikslas turi būti aiškus, apibrėžtas. Aistra atsiranda, kai suprantame, kad tikslas yra prasmingas (vertingas, naudingas aplinkai ir man pačiam). Kitas žingsnis – „įdarbinti“ konkrečius veiksmus, žingsnius, planus ir imtis įgyvendinti. Atsiraitoti rankoves ir darbuotis, dalintis ir kviesti prisijungti kitus, burti komandą, stebėti ir domėtis resursais ir įrankiais, kurie yra ir bus reikalingi.
Smalsumas ir nuoširdus domėjimasis padeda „įdarbinti“ savo aistrą tiems dalykams, kurie jums iš tiesų rūpi. Juk jei mylite gyvūnus, mielai prisidėsite prie paramos akcijų, jei skauda širdį dėl globojamų vaikų, padėsite jiems, jei esate aplinkos ir gamtos sergėtojas – atsakingai vartosite, prisidėsite prie miesto švarinimo projektų.
Prasmingo gyvenimo kūrimas yra procesas, kuriame nuolat augame. Lisa dalinasi keturiais mokymosi etapais: nesąmoningas nesugebėjimas (nežinau, ko nežinau), sąmoningas nesugebėjimas (žinau, ko nežinau), sąmoningas sugebėjimas (atlieku gerai, esu specialistas), nesąmoningas sugebėjimas (sugebu puikiai, bet ką daryčiau, jei būčiau pradedantysis?). Pastarasis nesąmoningas sugebėjimas yra lyderystės kelias, tai proveržis į didingesnius siekius, aukštesnius tikslus, daugiau paliestų gyvenimų.
Kur esate jūs?
Kur norėtumėte būti?
