Prieš trejus metus kūrybinės agentūros „Clinic 212“ pagrindinė idėja buvo viena – įkurti pirmą vaikų labdaros parduotuvę Lietuvoje. Laikui bėgant iniciatyva išsivystė į atsakingą vartojimą ir labdaros projektus, kurie gali teikti didesnę pagalbą su vėžiu susiduriančioms šeimoms. „Happimess“ vadovė Jurgita Jakaitė sako, kad per šį laiką niekas nepasikeitė: „Esame vieninteliai mūsų šalyje ir labdarą stengiamės parodyti visai kitokią – smagią, malonią ir puikią.“
Ne tik finansinė parama, bet ir bendravimas
Į „Happimess“ parduotuvę galima atnešti paaukoti geros kokybės vaikiškų daiktų nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus. Juos pardavus, lėšos skiriamos šeimoms, kurios susiduria su onkologinėmis ligomis. Aukodami žmonės prisideda ne tik prie gerų darbų, tačiau ir prie atsakingo vartojimo. Tokia idėja kilo kūrybinės agentūros savininkams Daumantui Kairiui ir Jolantai Pupkevičienei. „Lankydamasi pas dukrą Londone, Jolanta pamatė charity shop pavyzdį. Ten įprasta aukoti ir prisidėti prie labdaros. Dėl to parduotuvės vitrinoje turime lietuviškus ir angliškus aprašus, – pasakoja J. Jakaitė. – Užsieniečiams net nekyla klausimas, koks parduotuvės formatas ir kas joje vyksta. Lietuviai vis dar ateina ir klausia: kokia čia parduotuvė? Ar jie gali paaukoti ir pasiimti kokių nors daiktų? Todėl jau trejus metus vykdome edukaciją apie tai, kad aukoti galima gerus daiktus, kurie keliaudami toliau daro gera.“
Labdaringos parduotuvės vadovė didžiąją dalį laiko praleidžia onkologijos skyriuje. Šio skyriaus vedėja informuoja, kai yra šeimų, kurioms reikalinga pagalba. „Padedame toms šeimoms, kuriose žmogus yra užsidaręs, kai matai, jog ten yra problemų tiek finansinių, tiek psichologinių. Taip pat būna atvejų, kai su mumis žmonės susisiekia patys ir pasako, kad yra tokia šeima, kuriai galbūt galėtume pagelbėti“, – toliau pasakoja ir džiaugiasi J. Jakaitė, kad vienu metu gali padėti 5 ar 7 su vėžiu susiduriančioms šeimoms.
J. Jakaitė tikina, kad nuo įmonės įkūrimo pradžios buvo nuspręsta viešai neskelbti apie tai, kam yra skiriama labdara. O paklausta, kodėl, atsako, kad nenori naudotis šeimų padėtimi. „Mes globojame šeimas, kuriose auga vaikai, sergantys onkologinėmis ligomis. Aš su jomis einu per ligą. Vėžys trunka ne vienus metus“, – pasakoja vadovė. Ji tvirtina, kad bendraudama su šeimomis „Happimess“ bendruomenė akcentuoja psichologinę pagalbą.
„Kartais padedame finansiškai, o kai reikia, tiesiog nuperku maisto ir nuvežu į ligoninę. Susiduriame su paprastomis situacijomis ir dalykais, bet jie nėra kompensuojami nei kažkieno aprūpinami. Taip pat ypač sunku, kai būna tik vienas iš tėvų. Liūdna, kad labai dažnai mamos yra paliekamos su sergančiais vaikais“, – išgyvenimais dalinasi J. Jakaitė.
Paaukoti galite tai, ką patys nusipirktumėte
Nors parduotuvė maža, J. Jakaitė sako, norėtųsi, kad čia būtų kokybiški daiktai. „Priimame viską, kas skirta vaikams. Tai yra knygos, žaislai, žaidimai, priemonės, kurios padeda jiems augti. Turime net vežimėlių. Kartais šeimos skambina telefonu ir tenka pasakyti, kad ateikit, pamatysit ir tiesiog pajausit, ką galite paaukoti. Taip pat skatiname daugiau padėvėtus daiktus dalintis tarp šeimų ar draugų, kurie tikrai juos panaudos. Nes mums reikia parduoti, kad gautume lėšų ir galėtume padėti kitiems“, – atsakingą vartojimą ir dalinimąsi akcentuoja vadovė.
Taip pat parduotuvėje paaukoti daiktai yra perrenkami. Jie gali keliauti pas sergančiuosius, į parduotuvę arba perdirbimą. „Dažniausiai pirmą kartą mamos ateina apsižiūrėti, kokia čia parduotuvė. Tada galbūt kažką nusiperka, grįžusios namo atrenka daiktus ir sugrįžta paaukoti. Grįžta su vaikais ir pasakoja, kodėl jie turėtų atiduoti savo daiktus. Kalbant apie atsakingo vartojimo ratą, galiu pasakyti, kad pirmasis žingsnis yra namuose. Turite su vaikais aptarti, kodėl reikia atiduoti, kur daiktai nukeliauja ir kokį padarys gerą darbą, – šypsosi moteris. – Parduotuvėje tarp mamų ir vaikų būna įvairiausių derybų.“
Paklausta apie pačius gražiausius atvejus, vadovė sako, kad jai mieliausia širdžiai yra tai, jog apsilankymas parduotuvėje nesibaigia tik apsipirkimu. „Buvo Kalėdų laikotarpis. Viena moteris atėjo apsipirkti bei paaukoti. Taip pat nusprendė, kad įmonės vardu gali skirti tam tikrą pinigų sumą vienai šeimai. Pasakodama visada stengiuosi paminėti ne tik sergantį vaiką, bet ir kitus vaikus, kurie yra šeimoje. Kai brolis ar sesuo serga, jie dažnai negauna pakankamai dėmesio. Taip pat pasakoju apie mamą, kuri yra nuolat ligoninėje ir savo visą laiką atiduoda vienam vaikui. Kai kurie aukotojai nori susipažinti su tėvais ir jų vaikais. Matau, kad jiems tai rūpi, todėl atsiklausiu šeimos, ar jie to taip pat norėtų. Tėvai visada sutinka, nes yra be galo dėkingi. Jiems atrodo, kad norintys padėti žmonės atsiranda iš giedro dangaus, – pasakoja J. Jakaitė. – Tada ta pati moteris su kitais keliais įmonės atstovais nuvažiavo į ligoninę ir patys įteikė kalėdines dovanas ne tik ligoniukui, bet ir visai šeimai. Manau, kad asmeninis kontaktas visada paliečia ir duoda geresnių rezultatų.“
Gėris sugrįžta gėriu
Vadovė pripažįsta, jog per trejus metus pamatė daug gražios labdaringos veiklos pavyzdžių ir kad lietuviai – jautrūs bei rūpestingi žmonės. „Mūsų klientai – tikrai sąmoningos šeimos, kurios parduotuvėje apsiperka ne vien dėl finansinio aspekto, kad čia labai pigu. Jie perka dėl idėjos, kad tai toliau daro gerą darbą. Visada naudoju D. Kairio pasakymą, kad mes nenorime būti sąskaitos numeriu. Norisi įtraukti žmones į gyvą bendravimą“, – todėl J. Jakaitė džiaugiasi, kad labdaringoje parduotuvėje skleidžiamas gėris sugrįžta ir vėžį įveikę vaikai atvyksta savanoriauti.
Rita Bernotaitė apie įkurtą labdaringą parduotuvę ir jos veiklą sužinojo socialiniame feisbuko tinkle ir dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių nusprendė savanoriauti: „Išėjau iš tuometinės darbovietės, turėjau laiko, nusprendžiau šiek tiek atsipūsti ir nekibti į naujus darbus. Visada norėdavau socialiai prasmingos veiklos, kažkuo prisidėti. Kaip tik tuo metu ši parduotuvė paskelbė, kad ieško savanorių, o tai buvo atsipalaidavimas ir pabėgimas nuo kasdienės rutinos.“
„Kai pradėjau savanoriauti, mane labai džiugino ir motyvavo pozityvi aplinka, – toliau pasakoja savanorė. – Pamatai, kad vis dėlto yra labai daug gerų žmonių, kuriems rūpi ir kiti. Man taip pat yra priimtina jų atsakingo vartojimo idėja ir pagalba kitiems. Ši labdaringa veikla tiesiog sujungia net ne vieną, o keletą sričių. Būdama parduotuvėje matau, kad ateina tėvai su mažais vaikais ir juos nuo pat mažumės moko atiduoti seną daiktą, kad turėtum naują. Tai labai gražu ir prasminga.“
