Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime kalbant apie emocinę sveikatą, emocinį intelektą, jo svarbą gyvenime, darbe ir įtaką savijautai. Suprantame, kad tai yra naudinga ir svarbu, tačiau konkrečios reikšmės neapčiuopiame.
Kas yra emocinė sveikata, kaip ją gerinti, rūpintis ir pasiruošti gyvenimo sukrėtimams?
Kas yra emocinė sveikata?
Ilgą laiką buvo manoma, kad sėkmė yra pagrindinis veiksnys, atnešantis laimę, džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi, tačiau vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį, kad atvirkščias procesas pasitvirtina dažniau. Būtent konstruktyvus ir pozityvus požiūris bei gera savijauta prišaukia sėkmę.
„Sunku pasakyti, koks žmogus yra emociškai sveikas“, – teigia „Vilties linijos“ konsultantė ir savanorė Sigita Pronckutė. Anot Sigitos, emocinė sveikata – tai pusiausvyra tarp gerų ir blogų emocijų. Gebėjimas sklandžiai spręsti iškilusius sunkumus bei reakcija susidūrus su didesnėmis problemomis taip pat yra svarbios emocinės sveikatos sudedamosios dalys.
Psichologė Lijana Juodžbalytė-Stungevičienė teigia, kad emocinė sveikata pasireiškia gebėjimu pozityviai dalyvauti visuomenėje, suprasti savo bei aplinkinių emocijas, lanksčiai žvelgti į pokyčius bei atsitiesti po iškilusių sunkumų.
Dažnas miego trūkumas, nuovargis, liga ar kitos fizinės priežastys verčia mus jaustis prastai, lyg būtume prislėgti ir prarandantys pusiausvyrą. Emocinė sveikata yra neatsiejama nuo pakankamai geros fizinės sveikatos. L. Juodžbalytė-Stungevičienė tvirtina, kad įvairios fizinės priežastys gali sutrikdyti emocinę būseną, tampa sunkiau suvaldyti emocijas, greičiau suirztama, kartais padaugėja konfliktų, nesutarimų su aplinkiniais.
„Rūpinimasis sveiku darbo ir poilsio balansu, dėmesingumas savo fiziniams ir emociniams poreikiams yra labai svarbu“, – pataria L. Juodžbalytė-Stungevičienė.
Kaip pasitikrinti savo emocinę būseną?
„Vilties linijos“ konsultantė psichologė Lijana Juodžbalytė-Stungevičienė pataria užduoti sau kelis klausimus, kurių atsakymai padės įvertinti savo emocinę būseną:
Kaip man sekasi suprasti ir priimti mano gyvenime vykstančius pokyčius?
Kaip man pavyksta kurti ir išlaikyti man svarbius santykius bei juos puoselėti?
Kiek pažįstu savo emocijas, gebu suprasti ir pasirinkti tinkamus emocijų raiškos būdus?
„Visi žmonės patiria sunkumų, išgyvena pyktį, nusivylimą, liūdesį ir kitas intensyvias emocijas“, – teigia L. Juodžbalytė-Stungevičienė. Mūsų pačių gerovė priklauso nuo to, kaip susidorojame su užgriuvusiomis negandomis.
Anoniminis pokalbis padeda susigrąžinti pusiausvyrą
„Vilties linijos“ savanorė Sigita Pronckutė pripažįsta, kad mūsų visuomenėje kalbėti apie jausmus yra vis dar nedrąsu ir gėda, nenoriai kreipiamasi į psichologus. Anonimiškai pasikalbėti ir pasipasakoti išdrįsta daugiau, nei noriai pasibeldžiančių į specialisto kabineto duris. Vieni bijo, kad apie atvirą pokalbį gali sužinoti artimos aplinkos žmonės, bendradarbiai, kitiems sudėtinga kalbėtis dėl bendravimo sunkumų.
S. Proncuktė prideda, kad net ir norintiems ir ieškantiems profesionalios pagalbos patekti pas specialistą užtrunka gana ilgai „Reikia registruotis, laukti eilėje. O kartais žmonėms pakalbėti norisi sukilus jausmams, kai emocijos užvaldo čia ir dabar.
Tad surinkęs „Vilties linijos“ numerį žmogus gauna anonimišką nemokamą pagalbą neišeidamas iš namų.“ Kalbėjimas su nepažįstamu žmogumi, anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimas skatina žmonių pasitikėjimą bei atvirumą, lengviau išsakomos tikros emocijos ir pasijaučiama daug geriau.
„Vilties linija“ – anoniminę emocinę pagalbą telefonu teikianti profesionalų komanda, kuriai rūpi žmonės ir jų gyvenimai. Į liniją gali kreiptis kiekvienas sunkumus patiriantis žmogus, turintis didelių ar mažų problemų, ieškantis suprantančios „ausies“. Šioje linijoje dirbančių psichologų ir specialius kursus baigusių savanorių įsitikinimu, stiprus yra tas, kuris kreipiasi pagalbos.
