Ką daryti, kad vaikas būtų laimingas, ir tėvai patenkinti? Minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, pristatome 10 psichologės Sherrie Campbell patarimų, kuriuos reikėtų nuolatos sau priminti, jeigu turite atžalą.
1. Tikėkite vaiko sėkme
Augindami vaiką tėvai dažnai jaučiasi neužtikrinti, juos kamuoja įvairios baimės. Kartais jos taip užvaldo suaugusių žmonių protus, kad šie visai pamiršta savo vaiku pasitikėti. O juk tėvų tikėjimas ar netikėjimas yra lemtingas tam, ką pats vaikas galvoja apie save.
Jei tėvai pernelyg baiminasi dėl vaiko gyvenimo, ir mėgina jo pasirinkimus kontroliuoti, vaikui gali atrodyti, kad netikima juo pačiu ir jo sėkme. O nesaugiai pasaulyje besijaučiantis vaikas arba nuolatos jausis sugniuždytas, arba imsis aktyviai priešintis tėvų nuostatoms, bandydamas jiems įrodyti savo vertę. Abiem atvejais toks vaikas nebus laimingas, todėl tėvų misija yra savo kompleksų neužkrauti ant vaikų pečių, o vietoj to jais tikėti ir gerbti jų pasirinkimus, net jei tai reikštų, kad vaikas klys ir klups.
2. Būkite kantrūs
Tėvai dažnai mano, kad žino, kas jų vaikui geriausia, ir todėl jis tampa tėvų svajonių įkaitu, ar objektu, kuris turi įgyvendinti tėvų susikurtą geriausiąjį scenarijų. Visgi vaikui reikia ne spaudimo ir skatinimo, o, atvirkščiai, kantrybės. Kiekvieno vaiko vystymasis unikalus, ir tėvų pagrindinė užduotis yra sudaryti sąlygas vaikui augti jam priimtinu tempu. Jeigu jis kurioje srityje atsilieka, spaudimas ir kontrolė vaiką tik dar labiau žlugdys, kol jis visai nebeturės noro stengtis.
Nepakanka vaiką girti už jo pasiekimus – tėvai turėtų dažnai sau ir vaikui priminti, kad jį myli ir tuomet, kai jam nesiseka. Be to, svarbu savo vaiką drąsinti ir leisti jam suprasti, jog įdėjęs pakankamai pastangų, su laiku jis neabejotinai atras savąjį kelią.
3. Nebijokite parodyti meilės ir prieraišumo
Artumas yra gyvybiškai svarbi santykių dalis. Artimojo prisilietimas yra tiesiogiai susijęs su prieraišumo, meilės, saugumo jausmus skatinančių hormonų išsiskyrimu, o taip pat artumas turi teigiamą poveikį mažinant stresą. Kai vaikas susiduria su sunkumais, tėvai neretai tą naštą tik dar padidina, pridėdami savo patiriamą nerimą.
Užuot savo nerimastingumą krovus ant vaiko pečių, reikėtų jį apgaubti artumu, supratimu ir nepamiršti patikinti, kad visi sunkumai praeis. Svarbu ne tik kalbėti su savo vaiku, ne tik žodžiais jį mylėti, bet ir prisiglausti, apkabinti, o svarbiausia – neapsunkinti vaiko patiriamos naštos savo naštomis.
4. Mokėkite patarti, bet nepamokslaukite
Vaikui reikia ne pamokymų ir pamokslavimo, o patarimų, kurie padėtų jam ugdytis charakterį ir asmenybę. Tėvams kritikuojant, šaukiant ar kitaip agrevysiai „auklėjant“, vaikas savyje kaups neigiamas nuostatas ne tik jų, bet ir savo paties bei savo gebėjimų atžvilgiu.
Kita vertus, jeigu stengiamasi vaiką apsaugoti nuo bet kokios klaidos ir skausmo, jis tuo pačiu „apsaugomas“ ir nuo galimybės siekti laimės sau ir savaip. Taigi, tėvams tenka užduotis savo vaikams įdiegti supratimą, jog svarbiausia gyvenime nepaliauti ieškoti savojo kelio bei tikslo.
5. Jokiu būdu vaikų nelyginkite tarpusavyje
Kiekvienas žmogus į pasaulį ateina tam, kad būtų savimi, kad būtų unikalus asmuo. Vaikas juk gimsta ne tam, kad taptų toks, kaip tėvai, ar kad prilygtų savo giminaičiams ir draugams, ar juos pranoktų. Tiesa ta, kad lygindami vaikus, tėvai savajam neišvengiamai kuria įspūdį, jog jis ne toks geras, kaip kiti.
Tai ne tik neigiamai veikia vaiko motyvaciją, bet ilgainiui lemia savivertės nuopuolį, todėl tėvai turi būti labai atidūs tam, ką sako. Palyginimas gali nebūti žalingas nebent tuo atveju, kai vaikui primenama, kiek daug jis jau pasiekė, lyginant su ankstesniais jo gyvenimo metais.
6. Nelepinkite, o mylėkite.
Vaikui reikia tėvų meilės ir jos niekuomet nebus perdaug. Tačiau tėvai kartais renkasi meilę išreikšti lepindami dovanomis ir nuolatiniu įgeidžų tenkinimu. Nors vaikas kaskart akimirkai jausis patenkintas, ilguoju laikotarpiu tai neišvengiamai ves į vidinės tuštumos formavimąsi. Pamažu taip augs įnoringas vaikas, manantis, jog turi teisę gauti viską, ko tik užsinori. Deja, toks vaikas nemokės išgyventi tikro, ilgalaikio, džiaugsmo.
Todėl tėvai turėtų savo atžalą mokyti dovanų nusipelnyti, o ir dovanoti jas būtų gerai tik iš meilės, o ne iš noro įtikti ar nuraminti – tik tuomet džiaugsmas jas gavus bus tikras.
7. Leiskite laiką kartu
Tėvų meilė, laikas ir dėmesys vaikui būtini lyg oras. Ir tėvų niekas negali pakeisti, todėl savo vaikų priežiūros nieku gyvu nereikėtų perleisti auklėms, televizoriams, iPadams ar videožaidimams.
Išties, visų tėvų įsipareigojimų priešakyje turėtų būti ne darbai, o vaikas, kuriam rasti asmeninio laiko reikia kasdien, pagal jo amžiaus vaiko poreikius. Gal paaugliui pakanka su tėvais akis į akį pabūti 5 ar 10 minučių, tačiau tėvai turi būti tikri, kad tų minučių niekas iš jų paauglio neatims. Vaikas turi žinoti, jog, reikalui esant, tėvai visuomet bus šalia ir pasirengę padėti.
8. Būkite vaikui pavyzdžiu
Tėvai turi išmokyti vaiką skirti gerus dalykus nuo blogų, tačiau ne jiems priklauso teisė spręsti, kuo vaikas turėtų tapti. Tėvams nedera piktintis ar nusivilti vaiko pasirinkimais, jeigu jiems tie pasirinkimai yra nepriimtini – juk dėl tėvų vaikas netgi gali pakeisti savo gyvenimą, pamiršti savo interesus tik tam, kad jiems įtiktų.
Nereikėtų spręsti už vaiką, kai jis pats pajėgus nuspręsti. Užuot reguliavę vaiko pasirinkimus, tėvai turi gyventi tokį gyvenimą, kuris jiems teiktų džiaugsmą, ir atrodytų prasmingas. Kai vaikas tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu ir uždaviniu, į jo gyvenimą sudedamos visos tėvams kadaise neišsipildžiusios viltys. Nesąžininga vaiką apkrauti savo siekiais ir svajonėmis, jis neprivalo užpildyti tėvų gyvenimuose tų spragų, kurių jie patys nesiryžo pildyti.
9. Pasitikėkite savimi ir vaiku
Jei vaikas mato ir jaučia, kad tėvai pasitiki savimi, jis ir pats išmoks pasitikėti savo jėgomis. Taip pat tėvams svarbu įsisąmoninti ir išmokti priimti tai, kad jų vaikas yra unikalus, ir neprivalo būti panašus į tėvus ar atitikti jų lūkesčius ir įsivaizdavimus.
Vaikui privalu užtikrinti galimybę būti kitokiam, jam reikia daug erdvės skleistis, o tėvams patartina mokytis reaguoti ne į vaiko klaidas, o į jo patiriamą sėkmę – taip suklupęs jis greičiau stosis ant savo kojų ir bus motyvuotas mokytis iš klaidų.
10. Gerbkite savo vaiką
Jeigu tėvai negerbia savo vaiko, jis taip pat išmoks tėvų negerbti. Svarbu suprasti, jog vaikas elgsis taip, kaip elgiasi tėvai, o ne taip, kaip jie sako, kad reikėtų elgtis. Visai natūralu, kad vaiko nepavyks priversti rodyti jums pagarbą vien todėl, kad esate suaugęs žmogus – vaikai gerbia tik tuos suaugusiuosius, kurie gerbia juos. Ir priešingai, jeigu esate emociškai nebrandūs tėvai, kurie sau leidžia susierzinti, įniršti, tyčiotis ir ignoruoti savo vaiką, kartu jūs jį mokote gyventi ir reaguoti į iššūkius lygiai tokiu pat būdu.
Taigi, jei norite būti savo vaiko gerbiami, gerbkite save – parodykite jam, ką tai reiškia, ir gerbkite savo vaiką. Tik pats jusdamas pagarbą, vaikas natūraliai išmoks gerbti save ir jus.
Parengta pagal Huffingtonpost.com skelbtą Sherrie Campbell straipsnį „10 Things Our Children Need From Us As Their Parents“.
