Per pastaruosius dešimtmečius pasaulis smarkiai pasikeitė, tačiau politikoje mes dažnai dar taikome senus instrumentus, teigia vienas iš europinės iniciatyvos Inovacinės politinės veiklos apdovanojimai kūrėjų Edwardas Strasseris. Jis Vilniaus politikos analizės instituto kvietimu viešėjo Lietuvoje.
Anot jo, apdovanojimai buvo sugalvoti norint kuo plačiau pristatyti iniciatyvas ir asmenis, kurie geba pasinaudoti naujai atsirandančiais instrumentais, skatinančiais piliečius dalyvauti politikoje, stiprinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. „Nekalbu apie vertybinius pokyčius. Kalbu apie tai, kaip rasti instrumentų, kurie padėtų įpūsti gyvybės toms vertybėms politiniame gyvenime“, – teigia E. Strasseris. Šiuo metu jis dėsto Vienos universiteto Komunikacijos fakultete, o anksčiau buvo Austrijos viešųjų ryšių profesionalų asociacijos generalinis sekretorius, įvairių iniciatyvų, skatinančių inovacijas politikoje, įgyvendintojas.
Prie Inovacinės politinės veiklos apdovanojimų, kuriuose jau dalyvauja Austrija, Belgija, Bulgarija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lenkija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė, šiemet prisijungia ir Vilniaus politikos analizės institutas, ieškosiantis inovatyvios politikos pavyzdžių Lietuvoje. Apie šią iniciatyvą ir inovacijų politikoje reikšmę bei svarbą kalbėjomės su E. Srasseriu ir Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadove Dalia Bankauskaite.
Kaip kilo pati apdovanojimų idėja ir koks yra jos tikslas?
E. Strasseris:Mes regime, kad dešimtmečius taikyti ir gerai išbandyti politiniai instrumentai šiuo metu jau nebeatitinka piliečių lūkesčių. Tad mūsų siekis ir tikslas yra identifikuoti tuos politikus Europoje, kurie atveria naujų horizontų, kurie kuria yra drąsūs vizionieriai išbandydami naujus instrumentus. Ne tik išbandydami, tačiau ir parodydami, kad tie nauji instrumentai atneša laukiamą rezultatą.
Radus tokių pavyzdžių, mūsų tikslas yra pristatyti juos kitiems – tiek piliečiams, tiek politikams Europoje. Tikime, kad šie pavyzdžiai, kurie jau yra išbandyti ir patikrinti, gali tapti įkvėpimo šaltiniu, paskatinančiu veikti.
Pasidalinkite apdovanotų iniciatyvų pavyzdžiais. Taip pat mane domina klausimas apie tų iniciatyvų aprėptį. Kokį dėmesį skiriate lokalioms vietos savivaldos iniciatyvoms, kurios dažnai pražiūrimos didžiosios nacionalinės politikos kontekste?
E. S.:Mes apdovanojame iniciatyvas visais lygmenimis – tiek nacionaliniu, tiek lokaliniu vietos savivaldos. Be to, tos iniciatyvos atstovauja ir plačiam demokratinių politinių pažiūrų spektrui. Štai, pavyzdžiui, Axelle Lemaire buvo ministrė Prancūzijos vyriausybėje. Ji norėjo priimti naują įstatymą, tačiau, užuot leidusi jį rengti ekspertams, ministrė leido tai daryti Prancūzijos piliečiams. Ji pakvietė visus Prancūzijos piliečius kartu rengti įstatymą ir į iniciatyvą įsitraukė 21 tūkst. žmonių. Tada šis įstatymo projektas buvo vienbalsiai visų partijų priimtas Prancūzijos parlamente. Tai buvo inovatyvus būdas įtraukti piliečius į politiką. Tai didina pasitikėjimą politine sistema, stiprina politikos patikimumą. Šis pavyzdys kalba apie nacionalinį lygmenį.
Pateiksiu kitą pavyzdį, kuris iliustruoja vietos savivaldos galimybes taikyti inovacijas politikoje. Štai Gdansko miesto Lenkijoje meras Pawelas Adamowiczius siekė skaidrios biudžeto politikos, kai savivaldybės, regioninės administracijos ar nacionalinė valdžia visiškai atsiskaito piliečiams už tai, kur yra išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Jo požiūris buvo radikalus. P. Adamowiczius nusprendė suteikti piliečiams kasdienę galimybę stebėti, kaip leidžiami miesto biudžeto pinigai. Ten galima matyti kiekvieną sąskaitą, sužinoti, kur buvo išleistas kiekvienas zlotas. Ir svarbu, kad atsiskaitymas vyksta ne kartą per metus, o kiekvieną dieną. Tad piliečiai iškart turi galimybę pastebėti, jei kažkas ne taip. Tai yra inovatyvus būdas teikti informaciją piliečiams ir kartu priartinti juos prie politikos.
Dalia Bankauskaitė:Kartu tai yra ir pavyzdys, kaip galima dalintis atsakomybe.
E. S.:Reikia pabrėžti, kad ne tik Austrijoje, bet ir kitose valstybėse daug politikų baiminasi, kad toks piliečių įtraukimas į politiką tik apsunkins jų gyvenimą. Tačiau šiais pavyzdžiais mes galime parodyti, kad politikams nereikia baimintis savo piliečių, jog egzistuoja veiksmingų būdų įtraukti piliečius taip stiprinant demokratiją. Gali būti konservatorius, žaliasis, liberalas, socialdemokratas, tačiau dauguma mūsų norime gyventi laisvoje ir demokratinėje visuomenėje, tad tai tampa mūsų bendru rūpesčiu. Kad tai užtikrintume, turime siekti pagerinti patį politinių sprendimų priėmimo procesą.
Sakėte, jog vienas iš jūsų projekto tikslų yra atrinkti geras iniciatyvas ir jas pristatyti kitiems, kad jos galėtų būti pritaikytos ir kituose kontekstuose. Juk dažnai nutinka, kad dviratis išradinėjamas nė nepasigilinus, jog jis jau seniai sukonstruotas, ir tereikia imti ir juo važiuoti. Ar galite pasidalinti sėkmės istorijomis, kai kokia nors sėkminga iniciatyva buvo pritaikyta kitur?
E. S.:Būtent dėl to mes ir pradėjome šią europinę iniciatyvą. Būtent todėl ir džiaugiamės, kad prie iniciatyvos prisijungė ir Dalia, ir kartu Lietuva. Mes žinome, jog Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų, kurias galima pristatyti kitiems Europoje, kad ne tik lietuviai turėtų, ko pasimokyti, tačiau ir švedai ar airiai galėtų mokytis iš geriausių lietuviškų praktikų.
Šiuo metu bendradarbiaujame su 12 valstybių – nuo Bulgarijos iki Švedijos ir Airijos. Norime plėstis toliau, nes jaučiame, kad piliečiai trokšta pokyčių politikoje. Nekalbu apie vertybinius pokyčius. Kalbu apie tai, kaip rasti instrumentų, kurie padėtų įpūsti gyvybės toms vertybėms politiniame gyvenime.
D. B.:Kalbant apie inovacijas, svarbu pabrėžti, kad mes dažnai klaidingai suprantame, jog tai turi būti kažkas visiškai naujo, niekada prieš tai nebandyto. Iš tiesų inovacija yra gebėjimas įgyvendinti dalykus, kurie atneštų realų pokytį. Mes esame puikūs galvodami idėjas, tačiau mums silpniau sekasi jas įgyvendinti, nes dažnai tiesiog prarandame valią ir koncentraciją. Bent jau kalbant apie Lietuvą visa tai matyti. Taigi inovacija nėra tik sugalvoti idėją, nes kalbama apie jos įgyvendinimą. Būtini abu šie komponentai.
Visiškai su jumis sutinku, kad inovacijos yra apie kokybinius pokyčius visuomenėje, o ne didžių idėjų propagavimą kokioje nors feisbuko ar instagramo tiesioginėje transliacijoje. Mūsų politikoje būtent to ir pasigendu – sėkmingai įgyvendintų idėjų.
D. B.: Mes nekalbame apie komunikaciją ir viešuosius ryšius. Mes savo dėmesį telkiame į politikos įgyvendinimo procesą. Jei esi krikščionis konservatorius ir nori, kad tavo vertybės taptų gyvos politikoje, tai to pasieksi ne per viešuosius ryšius, o per politikos įgyvendinimo procesą. Problema ta, kad per pastaruosius 20 metų mūsų pasaulis labai pasikeitė, o mes vis dar esame linkę politikoje veikti pasitelkdami senus būdus. Mes ieškome tokių žmonių, kurie keistų ne savo vertybes, o priešingai – kurie pasitelkdami naujas prieinamas priemones siektų įgyvendinti tas vertybes.
Kokie yra pagrindiniai kriterijai vertinant inovacijas be to, kad, kaip akcentavote, kreipiate dėmesį į tai, kad politika būtų ne tik sugalvota, tačiau ir įgyvendinta?
D. B.: Laimėtojus renka komisija, kuri remiasi keturiais kriterijais. Pats svarbiausias yra inovacija, tai reiškia naujų galimybių atvėrimą savo aplinkoje. Tai neturi būti pasaulinis atradimas, neturintis jokių precedentų. Tačiau tavo mieste ar valstybėje, t. y. tavo politinėje aplinkoje, tai turi būti kažkas naujo ir keičiančio situaciją. Tam reikia drąsos. Visiškai nesvarbu, ar panašus projektas egzistuoja Švedijoje ar Tailande, ar kur kitur. Svarbu, kad savo aplinkoje tu esi pirmas, kuris atneša reikalingą pokytį.
Antras kriterijus yra stiprinti piliečių dalyvavimą politikoje. Mes regime, kad dalyvavimas yra ta priemonė sumažinti prarają tarp politikos ir piliečių.
Tai taip pat turi stiprinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir tiesti tiltus.
Galiausiai inovacija turi ne tik turėti realų rezultatą, tačiau ir būti finansiškai gyvybinga. Remdamasi šiais kriterijais daugiau nei tūkstančio piliečių iš visos Europos, įskaitant ir Lietuvą, komisija atrenka nugalėtojus. Komisiją sudarome atsižvelgdami į tai, kad būtų proporcingai atstovaujami vyrai ir moterys, skirtingos amžiaus grupės, skirtingos valstybės. Manome, kad piliečiai yra kompetentingesni vertinti inovacijas nei ekspertai, nes jie geriausiai jaučia, kas veikia, o kas ne. Be to, jie gerai užuodžia, kas yra rimta, o kas tėra tiesiog parodomasis dalykas.
Apdovanojimus teikiate aštuoniose kategorijose – gyvenimo kokybės, gerovės, darbo vietų, ekologijos, civilizacijos, demokratijos, žmogaus teisių ir bendruomenės. Smalsu, kur pretendentų būna daugiausia, o kur – mažiausiai. Juk tai irgi parodo, kur mums sekasi geriau, o kur susiduriame su sunkumais.
E. S:Praėjusiais metais turėjome devynias kategorijas, tačiau negavome nė vienos paraiškos kategorijoje, kurioje buvo kalbama apie laisvės stiprinimą. Galbūt tai reiškia, kad esame pakankamai laisvi. Tačiau mes panaikinome šią kategoriją.
Daugiausia paraiškų gavome bendruomenės kategorijoje, kur iš tiesų vyksta daug iniciatyvų. Galbūt vietos lygmeniu yra lengviau siekti inovacijų, nes politika yra arčiau bendruomenės, be to, mažiau slegia ir įvairūs interesai, kurie pasireiškia nacionaliniu lygmeniu.
Dalia, o kodėl jūs nusprendėte jungtis prie šitos iniciatyvos?
D. B.:Kaip ir jau sakiau, keletą metų stebėdama mūsų valstybę galiu pareikšti, kad esame puikūs sugalvodami idėjas, tačiau mūsų silpnybė yra ta – užbaigti, kas sugalvota. Jei viskas susideda iš, tarkime, dešimties etapų, tai mums gerai sekasi sugalvoti idėją, pradėti projektą, surinkti žmones, tačiau tam tikru metu kokiame aštuntame žingsnyje tiesiog sustojame, prarandame interesą, neįgyvendiname to, ką užsibrėžėme, ir dėl to nesulaukiame planuoto rezultato. Mums reikia pavyzdžių, kai viskas padaroma nuo A iki Z. Reikia pavyzdžių, kai valstybinės institucijos veikia kartu su visuomene bendro tikslo labui.
O kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės priežastys, kodėl net ir puikios idėjos lieka neįgyvendintos? Ar tai strateginio mąstymo stoka, ar valios stygius, ar išoriniai trikdžiai?
E. S.:Kiekviena valstybė turi savo naratyvą apie tai, kas vyksta politikoje. Tad kiekviena valstybė turi savo paaiškinimus, kodėl kažkas neveikia. Vienur yra sakoma, jog dėl visko kalta korupcija, kitur – kad migracija, trečioje – kad didžiausia problema yra turtinė nelygybė. Mes turime daug paaiškinimų, tačiau, kai į viską pažvelgi iš aukščiau, o ne tik iš vietinių perspektyvos, problemos dažnai yra tos pačios. Taip mes nusprendėme, užuot ieškoję priežasčių, kodėl kažkas neveikia, ieškoti tų pavyzdžių, kurie veikia ir duoda rezultatų. Yra tokia nuostabi knyga „Kaip miršta demokratijos“, tačiau mes darome visai ką kita – mes ieškome, kas leidžia demokratijai gyventi.
D. B.:Šio projekto vienas tikslų yra sutelkti žmones, kurie nori ir geba siekti pokyčių, kurie geba įgyvendinti dalykus. Jie ne tik aptinka problemas, jas analizuoja, tačiau, kas svarbiausia, priima sprendimus ir juos įgyvendina taip keisdami situaciją. Jie tą daro kūrybiškai, jie jaučia malonumą.
Paskutinis klausimas yra susijęs su tuo, kas gi po apdovanojimų? Jūs įteiksite nominacijas ir kas po to? Kaip bus užtikrinta gerųjų iniciatyvų sklaida?
D. B.: Mes kuriame europinę instituciją, kuri padės politikams ir politinėms institucijoms, kurie siekia inovacijų. Pateiksiu vieną pavyzdį. Praėjusiais metais į mus kreipėsi Austrijos darbo ministerija. Jie mūsų prašė informacijos apie geriausias Europoje vykdomas programas ilgalaikiams bedarbiams, kuriems yra per 50 metų. Tai siaura sritis, tačiau labai svarbi, kuri liečia ne tik Austriją, bet ir daugelį Europos valstybių. Mes jiems pristatėme 25 programas iš Belgijos, Lenkijos ir kitų valstybių. Be to, ekspertai pateikė savo analizes penkiose skirtingose srityse, pavyzdžiui, apie tai, su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai susiduria tokie žmonės, kokie darbai jiems tinkamiausi ir pan. Tada mes į vienos dienos konferenciją pakvietėme merus, parlamento narius, vyriausybės atstovus, kad jie galėtų sužinoti apie tai, kaip ši problema buvo sprendžiama kitur, ir galėtų aptarti, ką iš to jie galėtų pritaikyti pas save. Tą patį mes darome ir toliau – siūlome patikrintas idėjas spręsti problemas.
