Pokario laikotarpis Lietuvoje – tai vienas iš daugelio skaudžių istorijos puslapių, kai pasirinkę kovą už laisvę į miškus išėjo būriai vyrų su ginklu rankose. Jie tęsė partizaninę kovą prieš sovietinius okupantus, padedami vietinių gyventojų, tarp kurių, deja, buvo ir nemažai išdavikų, apsimetusių partizanais, o paskui pasmerkusius juos myriop. Tokia lemtis ištiko ir Milių bunkeryje buvusius partizanus.
Milių partizanų bunkeris
Bunkeris buvo įkurtas Milių kaime, Jonuškio miškelyje, apie 1,5 km nuo dabartinės Krakių gyvenvietės, patogioje vietoje – Ventos intako Kutulo upelio dešiniajame krante. Iš vienos pusės – kelias Mažeikiai–Viekšniai ir Ventos upė, iš kitos – Ubagynės ir Maigų miškai. Nuo vieškelio iki bunkerio buvo galima nueiti išdėstytais akmenimis, nepaliekant pėdsakų.
Bunkeryje gyveno Albertas Švažas-Vilius,Vanagas, Vilkas, gimęs 1918 m. Rekečių k., Lietuvos kariuomenės puskarininkis, tarnavęs inžineriniame batalione Radviliškyje. Jis 1944 m. organizavo savigynos būrį Viekšniuose. Tėvynės apsaugos rinktinės narys. Sedos mūšio dalyvis. Žemaičių legiono Platelių miškuose tiekimo skyriaus viršininkas. Nuo 1945 m. rudens Alkos rinktinės štabo narys.
A. Švažo tėvas buvo geležinkelietis. Šeimoje augo 6 sūnūs. Tėvas su jauniausiuoju sūnumi Antanėliu žuvo 1944 m. spalio 6 d. bombarduojant Viekšnių geležinkelio stotį. Kitas brolis Edvardas, gimęs 1925 m., Viekšnių valsčiaus raštininkas, mokėsi Plechavičiaus karo mokykloje Marijampolėje. TAR kovotojas, dalyvavo Ventos fronte ir Sedos mūšyje. Suimtas kalėjo Karagandos lageryje. 1954 m. paleistas. Gyveno Švenčionyse.
Kitas bunkerio gyventojas – Pranas Šiuipys, gimęs 1922 m. Lėlaičių kaime. Alkos rinktinės partizanas. Tėvai turėjo 3 ha žemės. Šeimoje augo 6 vaikai.
Trečiasis buvo Leonas Jonuškis-Fricas, gim. 1914 m. Milių kaime.
Vėliau prie jų prisijungė viekšniškis iš Pakalupės kaimo Simonas Čiužas – saugumo agentas ,,Stasys“.
Bunkeryje įsikūrę partizanai palaikė ryšį su ryšininkais, Milių kaimo gyventojais Virkučiais, mokytoja Ona-Liepa ir tarnautoju Juozu. Lėlaičių malūno ant Pievupio upelio malūnininkas Jonas Silkinis bunkerį aprūpindavo akumuliatoriais, miltais, kruopomis, rūkalais.
Žuvo išduoti
MGB iš agento ,,Stasio“ gavo žinią, jog bunkerio gyventojai ruošiasi žiemai išsiskirstyti pas gyventojus. Saugumiečiai liepė agentui iš bunkerio pasišalinti. 1948 m. sausio 6 d. agentas pasakė bunkerio vyrams, kad einąs aplankyti merginų. Išėjo ir negrįžo. Jau ankstų sausio 7 d. rytą bunkerį ir mišką apsupo maskuojamais chalatais apsirengę 32 NKVD šaulių pulko antro bataliono kareiviai, vadovaujami Mažeikių MGB viršininko pavaduotojo Vasiljevo, bataliono vado ir Viekšnių MGB karininkų.
Pagal agento nusakytas žymes aptikę bunkerį, enkavedistai liepė vyrams pasiduoti. Iš bunkerio atsako nebuvo. Kareiviai atsivedė iš kaimo Kazimierą Butą ir liepė jam kirsti bunkerio angos dangtį. Tuomet pro ventiliacinę angą pasipylė šūviai. Iš abiejų pusių pasišaudant, anga buvo iškirsta ir pro ją kareivis metė granatą, kuri sprogo prie angos ir sužeidė K. Butą į kojas, o kareivį Starbijevą į galvą. Pastarasis ūkininko Lukošiaus arkliais skubiai išgabentas į Mažeikių ligoninę.
Tada atsivarė ūkininką Domą Rimkų, kad tasai lįstų į bunkerį. Įlindusiam žmogui A. Švažas liepė pranešti, kad gyvi partizanai nepasiduos, o mirtis jiems nebaisi.
Iš bunkerio, neišlaikęs nervinės įtampos, iššoko ir visgi pasidavė L. Jonuškis.
Kareiviai prašaudė bunkerio lubas ir sumetė granatas. Partizanų šūviai baigėsi. Tada į bunkerį leistis pasiuntė 90-metį Adomą Šilainį. Jis pirmasis pamatė jau nebegyvus A. Švažą ir P. Šiuipį. Kareiviai sumetė kūnus į Antano Virkučio roges ir nuvežė į Viekšnius prie stribokyno. Po kelių dienų užkasė juos Ventos upės atšlaitėje.
Vėliau žuvusiųjų giminės gavo žinią, kad P. Šiuipio ir A. Švažo kūnus jų draugai naktį iškasę ir palaidoję senosiose Viekšnių kapinėse, bevardžiame kape.
Suėmė ir nuteisė
Kitą dieną pasipylė areštai, buvo suimti pasidavusio L. Jonuškio broliai, o tėvai ištremti į Suetichą, Taišeto r., Irkutsko sr.
Jonas Jonuškis, gim. 1916 m., nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Norilske. Grįžo 1957 m. Mirė 1965 m.
Pranas Jonuškis, gim. 1919 m., nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Magadane. Paleistas 1954 m. Į Lietuvą nebegrįžo. Mirė 1971 m.
Pasidavęs partizanas L. Jonuškis buvo nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Intoje, Komijoje. Grįžo 1957 m. ir greit mirė.
Juozas Virkutis, gim. 1923 m. Milių kaime, Mažeikių vykdomojo komiteto darbuotojas. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Norilske. Grįžo 1958 m.
Sesuo O. Virkutytė-Liepa , gim. 1923 m., mokytoja. Nuteista 5 m. lagerio, bet po pusmečio paleista.
Jonas Balvočius, gim. 1927 m. Paventės kaime. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Intoje, Komijoje. Paleistas 1957 m.
J. Silkinis gimė 1929 m. Lėlaičių kaime. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Mordovijos, Karagandos ir Omsko sr. lageriuose. Paleistas 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Žuvusiųjų įamžinimas
Negailestingas laikas dildo atmintį apie Lietuvos partizanus, kovojusius ir žuvusius už Tėvynės laisvę, ir tik paminklai primins jų žygius ir neleis išblėsti jų vardams.
Prasidėjus atgimimui, bunkerio šturmo aplinkybėmis domėjosi ir medžiagą rinko viekšniškis Adomas Riauka, šaulys Alfonsas Degutis, muziejininkas Algimantas Muturas ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Viekšnių filialo pirmininkas Teofilius Januškevičius.
Iš lagerio grįžęs J. Silkinis parodė tikslią išsprogdinto bunkerio vietą. 1988 m. A. Degutis ten pastatė medinį kryžių.
Lėlaičių kaime, prie kelio, šalia senų kapinaičių, netoli P. Šiuipio tėviškės, jo giminės pastatė, o kunigas Romualdas Žulpa 1999 m. rugpjūčio 14 d. pašventino medinį kryžių su užrašu:
Lietuva, dėl Tavęs mes mirti išėjom!
Pranas Šiuipys 1922
Albertas Švažas 1918
Žuvo 1948 01 07
2005 m. spalio 28 d. netoli bunkerio, prie kelio Mažeikiai–Viekšniai, pastatytas ir pašventintas Atminimo ženklas. Renginį organizavo Mažeikių politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, jame dalyvavo žuvusiųjų giminės, rajono tremtiniai, sąjūdis.
2010 m. vasarą Mažeikių šaulių kuopos vado Prano Trakinio iniciatyva atstatytas Milių miško bunkeris, atidengtas paminklinis akmuo, įrengtas informacinis stendas, sutvarkyta aplinka. Tų pačių metų rugpjūčio 20 d. bunkeris ir paminklinis akmuo buvo iškilmingai pašventintas kunigų Rimvydo Marozo ir Sauliaus Bytauto.
2013 m. sausio 7 d. T. Januškevičius organizavo partizanų žūties 65 metų paminėjimą: iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Aidėjo šūvių salvės prie menamo žuvusiųjų kapo senosiose Viekšnių kapinėse. Viekšnių kultūros centre organizuota prisiminimų ir apmąstymų popietė jaunimui.
Tų pačių metų gegužės 18 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga organizavo respublikinį žygį Alkos rinktinės takais po Mažeikių rajoną. Vienas pagrindinių lankymo objektų buvo Milių bunkeris.
2016 m. spalio 11 d. Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė organizavo moksleivių kelionę rajono partizanų takais, pradėdama nuo Milių bunkerio. Bunkerį dažnai aplanko skautai, prie jo švenčiamos valstybinės šventės, jaunieji šauliai čia duoda priesaikas.
Albertas RUGINIS
Puslapį parengė Gajutė ABELKIENĖ
Nuotraukos Gajutės ABELKIENĖS
(teminis puslapis „Už laisvę kritę – atminty gyvi“)
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
