Į Lietuvą iš Švedijos atvyko mobili paroda – „Už gyvūnus. Europos turas 2024“. Ji eksponuojama priešais Lietuvos Respublikos Seimą priparkuotame sunkvežimyje, keliaujančiame po didžiuosius Europos miestus.
„Industrinėse fermose laikomų gyvūnų apsauga praktiškai neegzistuoja. Todėl šios parodos tikslas ne tik supažindinti visuomenę ir politikus su pačiomis žiauriausiomis praktikomis, bet ir paskatinti daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovei“, – sako nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė, kviesdama apsilankyti mobilioje parodoje birželio 22-23 dienomis.
„Gyvūnai, laikomi industrinėse fermose, visą savo gyvenimą praleidžia ankštuose narvuose ar garduose. Dar blogiau – jie yra kankinami skirtingais įrankiais: elektriniais botagais, kurie naudojami kai gyvūnai nepaklūsta, spygliuotais žiedais, kurie veršiukams dedami į nosis, kad kai šie bandytų gerti motinos pieną – spygliai badytų tešmenį“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Mobilioje, per visą Europą keliaujančioje parodoje lankytojams net šešiuose ekranuose bus rodoma industriniuose Europos ūkiuose auginamų gyvūnų realybė. Taip pat bus eksponuojami iš tokių fermų atgabenti narvai, kasdieniai gyvūnų kankinimo prietaisai.
„Interaktyviame sunkvežimyje lankytojai galės virtualiai pasivaikščioti po industrines gyvūnų fermas ir trumpam nusikelti į ankštus kiaulių, karvių, vištų narvus, kuriuose gyvūnai niekada nepamato dienos šviesos, o su jais elgiamasi taip, tarsi jie nejaustų skausmo ar baimės. Pavyzdžiui, kiaulės pusę metų kasmet praleidžia narvuose, kuriuose gali žengti vieną žingsnį į priekį ir vieną atgal. Taip elgtis su gyvūnais, kurie protingesni už šunis leidžia įstatymai“, – apie Švedijos gyvūnų apsaugos organizacijos „Projektas 1882“ mobilią parodą pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Trūksta vieningo sprendimo
Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ne tik delsia dėl sprendimų priėmimų, bet ir vengia bendros atsakomybės, užtikrinant gyvūnų gerovę, problemą akcentuoja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
„Per ateinančius porą metų turime užduotį informuoti naujos sudėties Europos Komisiją, kad ši priimtų per ilgai atidėliotus sprendimus. Alternatyvos, kaip ūkininkauti gyvūnų nelaikant ankštuose narvuose, jau seniai pateiktos ir įvardintos. Pirmuosius rezultatus jau buvo galima apčiuopti pernai gruodį – 2023 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pristatė bene didžiausią per pastarąjį dvidešimtmetį ES gyvūnų gerovės taisyklių reformą. Siekiant kovoti su neteisėta prekyba ir efektyviau kontroliuoti gyvūnų gerovės sąlygas jų prekybos įmonėse, šunų ir kačių atsekamumas turės būti pagerintas privalomai juos ženklinant ir registruojant nacionalinėse duomenų bazėse. Tai pirmoji iniciatyva, skirta kačių ir šunų gerovei užtikrinti visos ES lygmeniu. Būtent dėl jos priėmimo dirbome daugiausiai. Visgi problemų yra ir kur kas daugiau. Gyvūnų, laikomų industrinėse fermose, gerovė privalo būti užtikrinta”, – teigia europarlamentaras.
Anot G. Vaitkevičiūtės, būtent visuomenė daro realius pokyčius Lietuvos įstatymams ir gyvūnų gerovei: „Pasirašydami peticiją (https://www.istatymaigyvunams.lt/) žmonės gali paraginti politikus didinti gyvūnų apsaugą. Tokiu būdu yra keičiami milijonų gyvūnų likimai. Realus to pavyzdys – kailių fermų draudimas Lietuvoje“.
Po didžiuosius Europos miestus keliaujantis interaktyvus sunkvežimis jau lankėsi Helsinkyje, Taline ir Rygoje. O išvykęs iš Vilniaus bus eksponuojamas Varšuvoje, Berlyne, Bratislavoje, Prahoje, Liublianoje, Budapešte, Madride, Lisabonoje, Porte, Barselonoje ir galiausiai – Briuselyje.
Komunikacijos agentūra „23:45 agency“ nuotr.
