Politikams ieškant papildomų milijonų gynybai ir Seimui šią savaitę ėmus svarstyti vadinamąjį Gynybos fondo paketą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina Vyriausybę skolintis šiam tikslui. Jis sako, kad Lietuva kelerius metus iš eilės nepasinaudojo tokia galimybe.
Taip jis kalbėjo po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo iniciatyvos „4 procentai“ ir gynybos verslo atstovais.
„Viena iš kalbų buvo galimybės artimiausiems poreikiams skolintis. Tai, kad ją pražiopsojome, nepasinaudojome kelis metus iš eilės, yra problema. Tikėkimės, kad šiemet tai bus padaryta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė vyriausiasis prezidento patarėjas saugumo klausimais.
„Didieji mūsų įsigijimai turi būti daromi dabar, nes prarasime daugiau nei metus, jei jų nepadarysime. Jei yra klausimas dėl įnašų, kuriuos reikia padaryti dar šiemet, imkime ir naudokime tą įrankį, kuris numatytas įstatyme“, – teigė K. Budrys.
Šių metų biudžete numatyta galimybė papildomai skolintis gynybai, siekiant 3 proc. BVP finansavimo.
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau yra sakęs, kad valstybė galėtų papildomai skolintis krašto apsaugai. Pasak jo, skolintis būtų galima trumpalaikiams gynybos projektams, o tęstinius, ilgalaikius projektus finansuoti iš gynybos mokesčio.
K. Budrys ketvirtadienį sakė iš verslo atstovų išgirdęs, kad krašto apsaugos pirkimai turėtų vykti sparčiau, greičiau priimami ir teisės aktai, pavyzdžiui, skirti skatinti gynybos pramonę.
„Tempas yra per lėtas, per mažas, mes tai turėtume daryti daug sparčiau ir greičiau. Prezidentas su tuo visiškai sutinka: tiek dėl atskirų mūsų įsigijimų organizavimo, tiek dėl tam tikrų įstatymų priėmimo“ ,– teigė K. Budrys.
Anot jo, prezidento teigimu, ir naujos kadencijos parlamentas, ir Vyriausybė turės tęsti Valstybės gynimo taryboje patvirtintus planus Lietuvoje įkurti kariuomenės diviziją, pasiruošti Vokietijos karinės brigados dislokavimui, labiau į gynybą įtraukti visuomenę ir verslą.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Kovą į iniciatyvą susibūrusios dalis verslo asociacijų ir įmonių ragina visuomenę ir politikus susitarti dėl bent 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
Vykstant diskusijoms dėl papildomų lėšų gynybai, prezidentas nekart teigė, kad papildomas finansavimas krašto apsaugai turėtų būti surinktas daugiausiai didinant mokesčius verslui.
Verslo atstovai teigė pritariantys Vyriausybės siūlymui 1 proc. punktu didinti pelno mokestį, tačiau kritikavo ketinimus didinti akcizus kurui, alkoholiui ir tabakui, apmokestinti dalį draudimo sutarčių.
Diskusijose dėl papildomų lėšų gynybai metu verslas taip pat siūlė krašto apsaugos poreikiams didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, bet poiltikai tam nepritarė.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
