Artėjant Motinos dienai kaip ir kiekvienais metais norisi prisiminti ir plačiau papasakoti apie mamą, išauginusią ir išauklėjusią šešetą vaikų. Tai Sedos seniūnijoje Nausodės kaime gyvenanti Jadvyga Petkienė. Moteris mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie gyvenimą, sunkumus, rūpesčius bei džiaugsmus.
Biografijos faktai apie save ir vaikus
Gimė Jadvyga Jasaitė-Petkienė tame pačiame Nausodės kaime. Jos tėvų šeimoje augo septyni vaikai: keturios seserys ir trys broliai. Iš viso gausaus būrio Jadvyga buvo pati jauniausia.
Mokėsi Jadvyga tuometėje Sedos vidurinėje mokykloje. Baigusi aštuonias klases, įstojo į Varnių profesinę mokyklą, kurioje įgijo kiaulių auginimo operatorės profesiją. Būtent Varniuose moteris ir susipažino su savo būsimu vyru. Po kurio laiko pora susituokė (Jadvygai tada buvo 20 metų) ir 1986 metų vidurvasarį pasaulį išvydo pirmagimė Renata. Dabar vyriausioji dukra su savo šeima (vyru bei sūnumi ir dukra) gyvena Plungėje.
Nepraėjus nė dvejiems metams per patį viduržiemį pasaulį išvydo sūnus Virginijus. Jis, baigęs tuometės Sedos vidurinės mokyklos dešimt klasių, įstojo į Mažeikių politechnikos mokyklą. Pasak mamos, Virginijus gyvena Akmenėje ir dirba mėgstamą darbą.
Po šiek tiek ilgesnės pertraukos Jadvygos ir jos vyro Sauliaus Petkaus šeimoje sukrykštė dvynukės Marija ir Monika. Abi baigė Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją, Marija įstojo į Klaipėdos turizmo mokyklą. Vėliau kurį laiką gyveno Klaipėdoje ir dirbo picerijoje. Šiuo metu gyvena Mažeikiuose ir dirba taip pat picerijoje.
Marijos sesuo dvynė Monika po gimnazijos baigimo įstojo į Šiaulių profesinio rengimo centrą. Mergina kurį laiką gyveno Šiauliuose ir dirbo saldainių fabrike. Vėliau persikraustė gyventi į Mažeikius, dirba kartu su sese.
Dar šeima susilaukė dukros Ramutės pasaulį, kuri taip pat baigė Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją ir išvyko nelabai toli nuo namų - į Telšius, kur ir dabar tebegyvena.
Pati jauniausioji Jadvygos atžala - sūnus Simas - Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos II g kl. moksleivis. „Kadangi visi kiti vaikai gyvena šiek tiek tolėliau nuo gimtųjų namų, Simas, gyvendamas kartu su manimi, yra didelis pagalbininkas nepabaigiamuose ūkio darbuose,“ - pasakojo J.Petkienė. – Juolab, kad esu našlė.“
Daug vaikų - daugiau ir džiaugsmo
Moteris prasitarė, kad ji labai džiaugiasi užauginusi tokį būrį vaikų, o paklausta apie sunkumus, gūžtelėjo pečiais ir šiek tiek patylėjusi, prakalbo: „Tokie tie ir sunkumai... Viena auginau vaikus, vyras, atvirai kalbant, nelabai mėgo dirbti fizinius darbus, todėl visi jie kliūdavo man, nes daugiau nebuvo kam padėti. Be to, dar dirbau fermoje karvių melžėja, vėliau - kepykloje, o dabar darbuojuosi tik namuose prie ūkiškų darbų. Iškilusius sunkumus man visada padėdavo ir padeda įveikti brolis, gyvenantis Mažeikiuose, kuris mane paremia morališkai.“
Pasak moters, vaikai ją aplanko ne tik per šventes ir dovanoja gėlių bei šiaip jau įvairių dovanų, kas ją labai stebina: „Vaikai mane myli ir gerbia, o tai yra svarbiausias dalykas mano gyvenime. Dar džiugina ir tai, kad visi yra geri ir sveiki. O auginti tokį būrį vaikų tikrai nėra sunku, kaip tik tai suteikia dar daugiau džiaugsmo, stiprybės ir laimės...“
Apie laisvalaikio pomėgius ir svajones
Į klausimą, ką savo gyvenime keistų, jeigu būtų lemta laikrodžio rodyklę atsukti atgal, Jadvygos teigimu, gabūt pasirinktų kitokį vyrą, kuris paremtų ir finansiškai, ir morališkai. „Tada gal ir gyvenimas geriau būtų susiklostęs, ir galbūt visą laiką nebūtų reikėję taip sunkiai dirbti. O jau vaikų tai tikrai auginčiau tiek pat. Būtų labai smagu, kad pas mane į kaimą sugužėtų didžiulis būrys vaikaičių,“ - sakė J. Petkienė.
Kalbėdama apie laisvalaikio pomėgius, moteris prasitarė, kad anksčiau mėgo kepti pyragus, sausainius, bandeles. Dabar, šiek tiek sušlubavus sveikatai, laisvalaikio užsiėmimai pasikeitė: „Nors ir nedaug yra to laisvo laiko, bet kai jo atsiranda, mėgstu spręsti kryžiažodžius, o ilgais žiemos vakarais, kai nėra skubių darbų, tiesiog atsisėsti prie karštos arbatos puodelio ir taip atsipalaiduoti po sunkių dienos darbų“.
Daugiavaikė mama patikino, kad turi neįgyvendintą svajonę: sutvarkyti tiek namo vidų, tiek išorę, kad būtų jauku, šilta ir malonu ir pačiai gyventi, ir laukti atvažiuojančių vaikų bei vaikaičių. O Jadvygos svajonė labai paprasta ir žmogiška: moteris norėtų, kad visi jos vaikai ir ateityje būtų sveiki, darbštūs, neišklystų iš doros kelio ir niekada mamos nepamirštų, kad jiems viskas klostytųsi gerai.
Valerija KVEDERAITĖ
