Jau tik savaitė iki vasario 21–24 dienomis Vatikane vyksiančio susitikimo dėl nepilnamečių apsaugos, kuriame dalyvaus popiežius Pranciškus, visų Vyskupų konferencijų pirmininkai, kai kurių Romos kurijos žinybų vadovai ir ekspertai. Susitikimo koordinatorius t. Hans Zollner SJ apie programą kalbėjo antradienį Romos Šv. Kryžiaus universitete vykusiame susitikime su žurnalistais.

Klimato kaitos iššūkis, jei į jį nebus atsakyta reikiamai, Afrikai gali baigtis katastrofa, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterres, kalbėdamas savaitės pradžioje Niujorko JT būstinėje vykusiame susitikime, skirtame Afrikos žemyno aktualijoms.

Dviejų pastarųjų trečiadienių bendrųjų audiencijų dalyviams popiežius kalbėjo apie savo apaštališkąsias keliones – dalyvavimą Pasaulio jaunimo dienose Panamoje ir vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šio trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos metu vėl buvo tęsiama katechezė apie „Tėve mūsų“ maldą.

Būti mama ar tėčiu per šv. Mišias kartais atrodo kaip sunkiai įgyvendinama užduotis. Kaip galima tikėtis, kad vaikai išbus ramūs ir tylūs valandą ar net daugiau? Galbūt reikėtų kartu su sutuoktiniu sudaryti atskirą šv. Mišių lankymo grafiką? Ar kitiems bažnyčioje esantiems žmonėms netrukdys vaikų keliamas triukšmas?

Tunise krikščionys dar turi melstis uždarose patalpose, tad matyti popiežių Abu Dabyje, aukojantį Mišias viešai, – istorinis įvykis

Tuniso ganytojas vyskupas Ilario Antoniazzi kalba apie įtemptus metus, kurie laukia šios Šiaurės Afrikos šalies jaunos demokratijos, vienintelio sėkmingo Arabų pavasario pavyzdžio.

„Praėjo beveik penkiasdešimt metų, kai vasarodamas prie tėviškės ežero parašiau šią knygą. Senam sunku nuspręsti, ar jos lyrizmas šiandien dar kelia pasigėrėjimą, tačiau laiko tėkmė nepakeitė dvasinio turinio, siekusio būtent tokio jaunatviško apdaro.“ 

Taip 1988 metų birželį apie paties parašytą ir pirmą kartą 1954-aisiais išleistą knygą „Pasaulio širdis“ rašė Hansas Ursas von Balthasaras, ją tarsi palikdamas kaip savo palikimą jaunimui, nes ši pratarmė parašyta prieš pat mirtį, o ją autorius pabaigia žodžiais: „Jaunystės kūrinys pirmiausia tebūna skirtas jaunimui.“ Laukdami šios knygos lietuviškojo leidimo, kurį parengė „Katalikų pasaulio leidiniai“, verta susipažinti ir su jos autoriumi.

Tikriausiai visiškai kitoks būtų šis tekstas, jeigu ne šiomis dienomis išgirsta žinia, kad man artimas asmuo savo parapijoje patyrė jauno kunigo priekabiavimą. „Tai buvo prieš daug laiko!“– mėgina grąžinti man žadą pašnekovas. „Kokia jo pavardė? Ar žinai, kad esi atsakingas už šią informaciją ir negali nutylėti?“ – apiberiu klausimais žmogų, beveik springdama pykčiu. Anuomet, prieš kokius 12 metų, mergina jau buvo pilnametė – 18 m., žodžiu, ramu. Turi pasirūpinti savimi pati.  Neminiu čia vyskupijos nei kitų detalių vien iš pagarbos aukai, – nors taip norėtųsi. Įrodymų aš neturiu. Žinau, kad manimi vargiai ar patikės. Žinau, kad pirmieji, kurie pasipiktins šiomis eilutėmis, bus paprasti tikintieji, kurie jaučiasi puolami, kai jų mylima institucija kaltinama. Atsiprašau už užgautus jausmus. Bet tyla jau padarė kur kas daugiau žalos, nei panašūs žodžiai galimai galėtų padaryti...

Penktadienį, vasario 15 dieną, popiežius aukos susitikimo „Laisvi nuo baimės“ atidarymo Mišias Romos priemiestyje Sacrofane.

Popiežius Pranciškus, norėdamas išreikšti nuolatinį rūpinimąsi migrantų dalia, penktadienį, vasario 15 dieną, aukos susitikimo migrantų ir pabėgėlių klausimu „Laisvi nuo baimės“ atidarymo Mišias asociacijos „Fraterno domus“ patalpose, Romos priemiestyje Sacrofane.

Sausio 26 d. Sandine inauguruota nauja Švč. Jėzaus Širdies parapijinė bažnyčia, pirmoji pašventinta po Kubos revoliucijos pradžios.

Krikščionių bendruomenė labai gyva ir dalyvaujanti – taip sesuo María Guadalupe Mendoza, Nekaltai pradėtosios Mergelės Marijos mažiausiųjų seserų vyresnioji, agentūrai „Fides“ apibūdina Pinar del Río vyskupijai priklausančio Sandino parapijiečius. Daug metų tikintieji rinkosi, su kunigu ar be jo, pas vieną iš šeimų, vadinamų „misijų namais“, kurių saloje yra daugiau nei du tūkstančiai.

Antradienį, vasario 12 dieną buvo minima Tarptautinė vaikų karių diena, siekianti atkreipti pasaulio dėmesį į nepilnamečių pavertimą kariais tiek įvairiose grupuotėse, tiek oficialiose valstybių karinėse pajėgose.

Airijoje vasario 15-ąją dieną minima Maldų už seksualinio išnaudojimo aukas diena, likus kelioms dienoms iki Nepilnamečių apsaugos susitikimo Vatikane (vasario 21–24 d.), į kurį popiežius pakvietė visų kraštų vyskupų konferencijų pirmininkus. Maldos dieną Airijoje bus kalbama speciali malda už nukentėjusius nuo dvasininkų išnaudojimo ir uždegta po simbolinę atpirkimo žvakę visose krašto katedrose ir parapinėse bažnyčiose.

Popiežiaus Žinia Pasaulinės ligonių dienos proga

„Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10, 8)

Brangūs broliai ir seserys,

„Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10, 8). Šiuos žodžius Jėzus ištarė apaštalams siųsdamas juos skleisti Evangelijos, kad jo Karalystė galėtų plisti per dovanojamos meilės gestus.

Šiandien jau nestebina, kad, kartu su Bažnyčiai vadovaujančiu popiežiumi Pranciškumi, Vatikane gyvena ir popiežius emeritas Benediktas XVI, kad turime valdantį popiežių ir iš pareigų pasitraukusį popiežių, tačiau ta akimirka, kai buvo pranešta apie popiežiaus Benedikto XVI sprendimą trauktis, visiems buvo tikrai nelaukta ir nuskambėjo tarsi griaustinis iš giedro dangaus.

Vasario 11-ąją sukanka 90 metų nuo Vatikano Miesto Valstybės įkūrimo; vasario 10-ąją – 80 metų nuo jos įkūrėjo popiežiaus Pijaus XI mirties.

1929 m. vasario 11 d. Romos vyskupijos vikariato rūmuose, prie Laterano Šv. Jono bazilikos, buvo pasirašytos sutartys, kuriomis buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis. Šiuo aktu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Jono Krikštytojo, už kurį nėra buvę didesnio tarp gimusių iš moters, kankinystė yra nepaprastas liudijimas: gyvenimas turi prasmę, tik kai yra dovanojamas kitiems meilėje, tiesioje, kasdieniame gyvenime, šeimoje. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus penktadienio šv. Mišių homilijoje apžvelgė Evangelijos skaitinį apie Jono Krikštytojo nužudymą. Šventasis Tėvas prašė atkreipti dėmesį į keturis šio pasakojimo veikėjus.

Pasak kun. Zollnerio, susitikimas, į kurį pakviesti viso pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkai, nėra nei Bažnyčios įsipareigojimo gydyti šią žaizdą pradžia, nei pabaiga. Ruošiantis susitikimui visiems pakviestiesiems buvo išsiuntinėtas klausimynas siekiant apibrėžti, kaip lytinio mažamečių išnaudojimo problema sprendžiama įvairiuose regionuose, bažnytinėse institucijose.  Reikia ne tik imtis būtinų priemonių, bet ir iš esmės keisti požiūrį į atsakomybę, ugdyti jautrumą. Jėzuitas pažymi, kad internete kuriama erdvė, atvira visiems dalyviams.

1947 metų vasario 8 dieną mirė Juozapina Bakhita, buvusi vergė, savo kūne nešiojusi 114 peiliu įrėžtų randų, gautų vergovėje. 1992 metais ji buvo pripažinta palaimintąja, o 2000 metais – šventąja. Popiežiaus maldos intencija vasario mėnesiui: už prekybos žmonėmis aukas.

2015 metais jos mirties ir tuo pat metu liturginio minėjimo datą popiežius Pranciškus paskelbė Pasauline maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena, kuri bus minima kasmet. Nuo pat savo pontifikato pradžios Šventasis Tėvas vergovės reiškiniui skyrė didelį dėmesį, pabrėždamas būtinybę, viena vertus, pripažinti, kad vergovė egzistuoja naujais pavidalais ir yra įtraukusi milijonus asmenų, iš kitos pusės, nelikti abejingiems ir neveikliems. Su popiežiaus paraginimu 2014 metais įsteigta tarptautinė šv. Mortos grupė, vienijanti Bažnyčios ir teisėsaugos iniciatyvas kovai prieš prekybą žmonėmis. Joje dalyvauja  keliais metais anksčiau sukurtas moterų vienuolių tinklas Talitha Kum, padedantis prekybos žmonėmis aukoms.

Vasario 6 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas, kuriame buvo kalba apie ligonių sielovadą.

Kun. Rimgaudas Šiūlys, dirbęs VUL Santaros klinikų kapelionu, teigė, kad ligoninėje kunigo ryšys su žmonėmis gali būti nuoširdesnis nei parapijoje.  Kunigas, lankydamas ligonius, susiduria su žmogaus giliu troškimu gyventi. Ligoninėje yra proga aplankyti ne tik tuos, kurie išreiškė pageidavimą priimti Ligonių patepimo, Susitaikymo ar Šv. Eucharistijos sakramentus, bet ir tuos, kurie yra netikintys.

„Žinome, kad popiežius labai susirūpinęs, jog nebūtų liejamas kraujas. Jokiu būdu nenorime, kad tai nutiktų“. Taip sako Karakaso vyskupas augziliaras ir Venesuelos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius José Trinidad Fernández Angulo, spaudos konferencijoje pristatęs komunikatą dėl įtemptos situacijos šalyje, kurį pasirašė Venesuelos vyskupų konferencijos pirmininkas Marakaibo arkivyskupas José Luis Azuaje Ayala, vyrų ir moterų vienuolijų konferencijos pirmininkas Francisco Méndez ir Venesuelos nacionalinės pasauliečių tarybos pirmininkė María Elena Febres-Cordero Briceño.

Atsivertimas ir gydymas, kurio visiems mums reikia, buvo popiežiaus homilijos tema ketvirtadienį Šventosios Mortos namų koplyčioje aukotose mišiose. Kad atvertume savo širdis kitiems ir pakviestume atsiversti, reikia romumo, nuolankumo ir neturto sekant Kristumi; neturime manyti esantys aukščiau už kitus ar ieškoti kokio nors žmogiško intereso. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus komentavo Mišių Evangelijos skaitinį pagal evangelistą Morkų (Mk 6, 7–13).

Knygynų lentynose pasirodė Katalikų pasaulio leidinių knyga „Nežinojimo debesis“, kuri neturi nei autoriaus, nei tekstą paaiškinančio įvado. Atsivertęs pirmą puslapį randi tik perspėjimą, gal net primygtinį prašymą, knygos neimti į rankas neturimties rimtų intencijų žengti dvasinio gyvenimo keliu. Manoma, kad knyga parašyta anglų vienuolio XIV a. pradžioje. Tai katalikiško dvasingumo klasika, lyginama su Tomo Kempiečio „Kristaus sekimu“, šv. Kryžiaus Jono ir šv. Teresės Avilietės veikalais.

Katalikų pasaulio leidiniai lietuvių kalba išleido naują popiežiaus Pranciškaus knygą „Ave Maria: Marijos slėpinys Šventojo Tėvo akimis“, kurioje popiežius apmąsto Marijos slėpinį, žodis po žodžio nagrinėdamas maldos „Sveika, Marija“ tekstą.

Popiežiaus šv. Pauliaus VI liturginiam minėjimui parinkta gegužės 29-ji mena Pauliaus VI kunigystės šventimų sukakties dieną.

Popiežius šv. Pauliaus VI bus minimas liturgijoje gegužės 29 dieną. Kulto ir sakramentų kongregacijos paskelbtame dekrete nurodyta, kad šitaip nusprendė popiežius Pranciškus, priimdamas tikinčiųjų išsakytus prašymus ir troškimus. Popiežiaus pavedimu šv. Pauliaus VI minėjimas liturgijoje gegužės 29 dieną įrašytas į Bendrą Romos kalendorių, suteikiant laisvo minėjimo laipsnį.

Abu Dabyje buvo žengtas naujas žingsnius, sakė popiežius, pasakodamas apie Žmonijos brolybės dokumentą, kurį pasirašė su Al Azharo Didžiuoju imamu.

Trečiadienį popiežius Pranciškus dalyvavo pirmajame susitikime su maldininkais po savo kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus. Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius dalijosi kelionės įspūdžiais, kalbėjo apie kelionės metu parašytą naują krikščionių ir musulmonų dialogo istorijos puslapį ir įsipareigojimą ugdyti taiką pasaulyje žmonijos brolybės pagrindu. Popiežius taip pat paprašė melstis už Bahamų salose paskendusio migrantų laivo aukas, pareiškė užuojautą tragiškai žuvusių haitiečių artimiesiems.

Gimęs Egipte iš sirų kilmės tėvo ir sirų-italų motinos, Egipto ir Libano pilietis, graikų–melkitų apeigų kunigas, jėzuitas nuo devyniolikos metų amžiaus, islamo istorijos ir tradicijos tyrinėtojas, parašęs per trisdešimt knygų – tokia yra Henri Boulad biografija keliais žodžiais. Nepaisant garbaus amžiaus, 1932 metais gimęs jėzuitas vis dar aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime ir komentuoja aktualijas.

Antrosios trumpo vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose dienos rytą popiežius skyrė katalikų bendruomenei, kurios dauguma yra užsieniečiai darbininkai ir jų šeimos.

Antradienio rytą popiežius aplankė Abu Dabio Šv. Juozapo katedrą. Tai viena seniausių bažnyčių, pastatyta 1962 m., kai JAE dar nebuvo tokia turtinga ir klestinti valstybė kaip šiandien ir kai joje dar gyveno palyginti nedaug užsieniečių. Šiandien užsieniečiai sudaro tris ketvirtadalius gyventojų, kurių iš viso yra 9 milijonai. Katalikų yra arti milijono.

Popiežiaus kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus laikoma istorine, nes tai pirmasis Visuotinės Bažnyčios vadovo popiežiaus apsilankymas Arabų pusiasalyje.

Šventojo Tėvo apsilankymas ir susitikimai Abu Dabyje primena kitą istorinį krikščionių ir musulmonų lyderių susitikimą prieš 800 metų: Pranciškaus Asyžiečio ir Egipto sultono Meleko el-Kamelio susitikimą 1219 metais Dumjate, Nilo deltos vietovėje Egipte prie Viduržemio jūros.

Pirmadienį po pietų popiežius Pranciškus aplankė Abu Dabio didžiąją mečetę ir joje susitiko su Musulmonų vyresniųjų taryba. Pavakare popiežius atvyko į „Steigėjo memorialą“ – šeicho valstybės kūrėjo atminimui skirta kompleksą, kuriame vyko tarpreliginė konferencija.

Kreipdamasis į tarpreliginio susitikimo dalyvius popiežius paminėjo šios jo kelionės logotipe pavaizduotą balandį su alyvmedžio šakele. Tai taikos simbolis, o kartu ir nuoroda į daugelyje religinių tradicijų minimą tvaną. Pasak Biblijos, Dievas įsakė Nojui pasistatyti laivą. Jis pakluso ir išgelbėjo savo šeimą nuo pražūties. „Ir šiandien, jei norime paklusdami Dievui išsaugoti taiką“, – sakė Pranciškus, – „turime kaip viena šeima brolybės laivu plaukti per pasaulio audras“.

Kelionės į Abu Dabį metu popiežius lėktuve susitiko su jį lydinčiais žurnalistais, padovanojo po ikoną ir palinkėjo sėkmingo darbo. Pranešimą iš lėktuvo parengė Šventojo Sosto komunikacijos diskasterijos vyriausias redaktorius Andrea Tornielli.

„Skrisdamas gavau žinią, kad Abu Dabyje lijo, to krašto žmonės tai laiko palaiminimo ženklu. Ir aš viliuosi, kad taip būtų“ – pasakė Šventasis Tėvas.

„Daugybė teisuoliais save laikančiųjų liks paraštėje. Su savo sausais pamokymais, dviprasmišku gyvenimu“, – aktorė Doloresa Kazragytė nepataikauja publikai, šaltą žiemos pavakarę susirinkusiai į Garliavos biblioteką pasiklausyti skaitomų ištraukų iš 2018 metais pasirodžiusios Vitos Morkūnienės knygos „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“. „Nesu verta kalbėti apie Tėvelį Stanislovą, – kukliai prisipažįsta aktorė. – Pasakoti turėtų tie, kurie artimiau jį pažinojo, kurie turėtų ką prisiminti“, – žvelgdama į fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukose taikliai pagautas vienuolio kapucino nuotaikas, sako aktorė Doloresa. Man irgi kyla klausimas: „Kodėl?“