Šventasis Tėvas, po Mišių išvykęs į Rabato oro uostą lydimas karaliaus ir jį kelionėje lydinčiųjų kardinolų ir prelatų, dar kartą padrąsino Maroko katalikų bendruomenę „pasilikti dialogo su mūsų broliais ir seserimis musulmonais kelyje“
Popiežius atsisveikino su Maroku po sekmadienio Mišių, kurias aukojo Rabate, Markoko monarcho dėdės Moulau Abdellaho vardo sporto stadione.
Popiežius video žinioje pasveikino Marokiečių tautą, kurią aplankys šį savaitgalį, kovo 30–31 dienomis.
„As-Salamu Alaikum! Ramybė jums! – netrukus atvykstu į jūsų brangų kraštą su dviejų dienų vizitu. Dėkoju Dievui už šią man suteiktą galimybę. Dėkoju karaliui Mohamedui VI už pakvietimą ir Maroko pareigūnams už paslaugų bendradarbiavimą.
Kristus kentėjo ir jo rankose nebuvo neteisybės, jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nebuvo rasta klastos, tačiau už mūsų atpirkimą jis pakėlė kryžiaus kančią. Jis vienintelis iš visų žmonių Dievui siuntė nesuteptas maldas, net kentėdamas ant kryžiaus meldėsi už savo persekiotojus: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.
Neseniai grįžęs iš Jungtinių Arabų Emyratų, šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankysis dar vienoje musulmoniškoje šalyje – Maroke. Nors lietuvius ši Šiaurės Afrikos valstybė labiausiai domina kaip atostogų vieta, popiežius vyksta ne poilsiauti. Po oficialių susitikimų su valstybės vadovais ir diplomatiniu korpusu, Pranciškus susitiks su migrantų grupe, aplankys socialinį centrą Temaroje, bendraus su kunigais bei pašvęstojo gyvenimo nariais, Ekumenine bažnyčių taryba. Viešnagę vainikuos sekmadienio šv. Mišios stadione.
1945 m. kovo 28 d. Pucke (Lenkijoje) mirė Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas.
Artimo meilės ir tiesos kankinys kunigas Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Panevėžio apskrityje. Besimokydamas gimnazijoje padėjo silpnesniems moksleiviams ir taip užsidirbdavo lėšų pragyvenimui ir mokslui.
Kovo 28 dieną, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Kaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dKaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dienomis patyrė mūsų žmonės.“
1. Jonas Bosko mirė Turine 1888 m. sausio 31 d. Per beveik 73 savo gyvenimo metus jis buvo gilių ir sudėtingų politinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių liudininku: revoliucinių judėjimų, karų, masinės kaimo gyventojų į miestus migracijos. Visi šie veiksniai turėjo ryškų poveikį žmonių gyvenimo sąlygoms, ypač neturtingiausių sluoksnių. Suspeisti miestų pakraščiuose neturtingi žmonės, ypač jaunimas, tapo išnaudojimo ar bedarbystės aukomis: intensyvaus asmeninio, moralinio, religinio ir profesinio vystymosi laikotarpiu jie neturėjo tinkamo vadovavimo ir dažnai buvo visiškai apleisti. Jautrūs bet kokiems pokyčiams jaunuoliai jautėsi nesaugūs ir sumišę. Tradiciniai auklėjimo būdai susvetimėjusios žmonių masės akivaizdoje tapo bejėgiai; su naujais iššūkiais bandė susidoroti įvairūs filantropai, auklėtojai, dvasininkai. Iš jų tarpo savo aiškiu krikščionišku įkvėpimu, drąsia iniciatyva, sparčiu ir energingu veiklos mastu Turine išsiskyrė kun. Bosko.
Ateis valanda, kalbėjo Viešpats, kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Dievas yra dvasia, todėl jis ieško tokių garbintojų.
Mes esame tikrieji garbintojai ir tikrieji kunigai, mes meldžiamės dvasia ir dvasia aukojame maldą, Dievui malonią ir priimtiną atnašą, kurios jis ieško, kurią jis sau yra numatęs.
Šventojo Sosto spaudos salė informuoja, kad priimdamas valstybių vadovų ir vyskupų kvietimus, šių metų rugsėjo 4–10 dienomis popiežius Pranciškus keliaus į Mozambiką, Madagaskarą ir Mauricijų.
Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavę maldininkai klausėsi vienuoliktosios popiežiaus Pranciškaus katechezės skirtos „Tėve mūsų“ maldai. Šioje prieš kelis mėnesius pradėto ciklo dalyje buvo komentuojamas prašymas duoti duonos.
Prašymas duoti duonos, kuriuo prasideda antroji „Tėve mūsų“ maldos dalis, panašus į elgetos maldavimą, sakė Pranciškus. Evangelijose dažnai minimi kenčiantys žmonės, prašantys, kad Jėzus juos pagydytų, grąžintų regėjimą, prikeltų mirusįjį. Jėzus nėra abejingas jų kančiai. Dauguma Jėzaus padarytų stebuklų yra atsakas į šiuos maldavimus. Jėzus ir mus moko šitaip karštai maldauti Dievą pagalbos.
Žinia apie šv. Oskaro Romero auką, kankinystę ir šventumą plačiai paplitusi visame pasaulyje. JTO sprendimu kovo 24 minima rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir aukų orumo diena, kartu minima arkivyskupo Oskaro Romero, katalikų kankinio ir šventojo, figūra.
Šiandien viešpataujanti mąstysena dedasi kultūringa, bet iš tiesų yra laukinė, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą, prieš vizitą Romos merijoje, aplankęs Laterano universitetą.
Universitete vadovautoje biblinėje meditacijoje – Lectio divina – popiežius komentavo Danielio knygos trijų jaunikaičių maldą, kurią girdime trečiosios gavėnios savaitės Mišių pirmajame skaitinyje. Trys jaunuoliai įmesti į ugnį, tačiau liepsnos jų nepraryja. Jie meldžiasi, pasitiki Dievo gailestingumu ir Dievas juos saugo.
Antradienį, kovo 26-ąją, popiežius Pranciškus aplankė Kapitolijų. Taip vadinama viena iš septynių Romos kalvų ir istorinė Romos mero bei tarybos būstinė. Popiežiaus vizitas prasidėjo 10 val. 30 min. ir truko dvi valandas. Atvykęs į Kapitolijų, popiežius su mere Virginia Raggi įžengė į Senatoriaus rūmus, kurie pastatyti ant Romos imperijos archyvo (tabularijaus) pamatų. Apžiūrėjęs kelis rūmų kambarius, apžvelgęs viename iš jų atsiveriantį didingą senosios Romos griuvėsių peizažą, kuriame išsiskiria Flavijų amfiteatro, dažniau vadinamo Koliziejumi, siluetas, Pranciškus įžengė į Julijaus Cezario salę. Čia saugomas I amžiaus prieš Kristų Cezario biustas, joje šiandien renkasi Romos miesto taryba.
Popiežiaus širdyje yra vietos ir tiems, kurie nesidalija tuo pačiu krikščioniškuoju tikėjimu, esame broliai, sakė Pranciškus.
Popiežius Pranciškus antradienį kreipėsi į savo vyskupijos tikinčiuosius iš Romos miesto merijos ant Kapitoliaus kalvos, vienos iš septynių kalvų, ant kurių susiformavo Romos miestas. Ji, popiežiaus žodžiais, ir dabar yra plakanti miesto ir jos administracijos širdis. Šventasis Tėvas paprašė Romos krikščionių konkrečiais darbais siekti, kad jos bažnytinės bendruomenės veidas visuomet atspindėtų širdis atnaujinančią Kristaus šviesą.
„Popiežiaus Pranciškaus kalba jaunimui Katedros aikštėje Vilniuje – antra pagal ilgumą jo kalba Lietuvoje, nors visi žino, jog jauniems žmonėms reikia šnekėti kuo trumpiau. Vadinasi, Šventajam Tėvui ji buvo labai svarbi“, – sako kunigas Algirdas AKELAITIS, pradedant aptarti trečiąją Šventojo Tėvo kalbą mūsų krašte. Pokalbyje dalyvauja Monika MIDVERYTĖ, sakiusi liudijimą susitikime su popiežiumi, Domas Antanas RAIŽYS, studentas, Artumos bei įvairių jaunimo iniciatyvų savanoris, ir Margarita VYSKUPAITIENĖ, talkinusi rengiant jaunimo susitikimo su popiežiumi programą, ilgametė Jaunimo centro bei Carito bendradarbė.
Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų, nespalvotų videojuostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausiąją tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje Mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese, miniai prie parlamento palaiminimą suteikusį kunigą ROBERTĄ GRIGĄ. Šiandien šis kunigas disidentas Dievo žodį skelbia Kauno arkikatedroje bazilikoje, yra Lietuvos „Carito“ federacijos generalinis direktorius. R. Grigas su „Palangos tilto“ redaktoriumi kalbėjosi apie šios dienos civilizacijos – ir Bažnyčios – iššūkius, istorinius įvykius.
Popiežius Pranciškus savo Posinodinio apaštalinio paraginimo „Christus vivit – Kristus gyvena“ pasirašymo vieta pasirinko Loretą, nes, pasak jo, Loreto Šventieji namai yra ir „jaunimo namai“. Juose Marija, malonės pilna mergina, nuolatos kalba jaunuolių kartoms, ieškančioms savo pašaukimo. Parašą ant dokumento, kuris bus pristatytas artimiausiomis dienomis, popiežius padėjo po šventųjų Mišių Marijos namelyje. Po jų popiežius ilgokai sveikino jaunuolius, šeimas ir ligonius. Po to kreipėsi į bazilikos aikštėje susirinkusius tikinčiuosius, apie 10 000 žmonių.
Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje. Diena, kadaise vadinta slaviškos kilmės vardu – Blovieščiais, reiškiančiu gerąją žinią, džiugiai įsiterpianti į Gavėnios rimtį ir susikaupimą bei primenanti, kad iki Kristaus Užgimimo – Kalėdų šventės – lieka lygiai devyni mėnesiai.
Sekmadienį po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius Pranciškus prašė melstis už taiką Nikaragvoje ir už pasikėsinimų aukas Nigerijoje ir Malyje.
Dievas yra be galo kantrus ir gailestingas, jis pasigailės kiekvieno atsivertusio nusidėjėlio, tačiau mes nedelskime atsiversti, nepiktnaudžiaukime Dievo gailestingumu, sakė popiežius Pranciškus prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą.
„Tegyvuoja Kristus, mūsų viltis“ – šiais žodžiais ispanų kalba prasideda posindinis apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškaus parašė kaip laišką jaunimui.
Kovo 20 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie paprastą, tačiau esminę maldą, kurios Viešpats išmokė savo mokinius ir kurią kartoja kiekviena krikščionių karta – „Tėve mūsų“. Šios maldos pirmoje dalyje yra trigubas maldavimas, trys atskiri, tačiau tarpusavyje organiškai susiję kreipiniai. Ankstesnėse katechezėse popiežius aptarė kreipinius „Teesie šventas Tavo vardas“ ir „Teateinie Tavo karalystė“. Šio trečiadienio katechezėje Pranciškus kalbėjo apie trečiąjį kreipinį „Teesie Tavo valia“. Jo prasmė nėra raginimas mums būti vergiškai paklusniems, tačiau suvokimas, jog mus išgelbėja ir laisvais padaro būtent Dievo meilė.
2013 m. kovo 19 d. popiežius Pranciškus iškilmingai pradėjo savo tarnystę. Pontifikato inauguracijos Mišiose tą dieną dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių.
Pontifikato pradžios Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tą dieną liturgijoje minėtą Šventosios Šeimos ir Bažnyčios globėją šv. Juozapą.
Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelija kalba apie Kristaus atsimainymą. Jėzus su trims mokiniais užkopė į kalną ir atsimainė – leido jiems pamatyti savo būsimą šlovę.
Gavėnios kelionėje sutikę šventąjį Juozapą galime pamanyti, kad šiam liturginiam metui jis netinkamas, nes dažniausiai jį regime kukliai klūpantį kalėdinėse prakartėlėse. Tačiau tylusis Juozapas tikrai nėra tik vienas iš daugelio Bažnyčios minimų šventųjų – jo Globai patikėta visa Bažnyčia, o vardas minimas eucharistinėse maldose greta Mergelės Marijos. Apie jį didžioji ispanų mistikė ir reformatorė šv. Jėzaus Teresė Avilietė sakė: „Savo užtarėju pas Viešpatį pasirinkau garbingąjį šv. Juozapą ir labai nuoširdžiai jam save pavedžiau <...> iki šiol neatsimenu, kad ko jį būčiau prašiusi ir likusi neišklausyta. Tikrai nuostabių malonių man suteikė Dievas, tarpininkaujant šiam garbingam šventajam <...> kitiems šventiesiems, rodosi, Viešpats suteikė malonę pagelbėti konkrečiu reikalu, o šis garbingas šventasis padėjo man visais reikalais.“ Kartu pažvelkime į šv. Juozapo asmenį ir vaidmenį, kurie dažnai buvo ir yra nesuprasti ar neatskleisti.
CatholicLink, katalikiškas JAV interneto puslapis, surengė nedidelę apklausą ir paskelbė trumpą sąrašą dalykų, kurie, anot autorių, būdingi gyvą ir intensyvų maldos gyvenimą praktikuojantiems žmonėms.
1. Malda – kasdienis prioritetas. Maldai reikia kasdienio nuoseklumo. Žmonės, gyvenantys intensyvų maldos gyvenimą, paprastai meldžiasi tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir elgiasi su malda kaip su bet kuriuo kitu svarbiu susitikimu.
Penktadienį baigėsi Ariccia miestelyje, netoli Romos, nuo sekmadienio vykusios popiežiaus ir jo bendradarbių gavėnios rekolekcijos.
Joms vadovavęs italas benediktinas abatas Bernardo Gianni penktadienio rytą skaitė paskutinę konferenciją, po kurios popiežius Pranciškus tarė trumpą padėkos žodį.
Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. Vatikano rūmų Redemptoris Mater koplyčioje penktadienio rytą pradėjo tradicinį gavėnios pamokslų ciklą. Pirmojo pamokslo klausytojų buvo kiek mažiau, nes popiežius Pranciškus ir Kurijos dikasterijų vadovai dar dalyvavo nuo sekmadienio vykusiose rekolekcijose.
2019 m. kovo 13 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų susirinkimas, kuriame svarstyti nepilnamečių apsaugos klausimai.
Arkivyskupas Gintaras Grušas, neseniai dalyvavęs Vyskupų konferencijų pirmininkų susitikime Vatikane, pasakojo apie susitikimo programą, temas, suaktualino ten girdėtas įžvalgas apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje. Vatikane kalbėta apie vyskupo ganytojišką pareigą užtikrinti savo ganomųjų saugumą, ypač pačių mažiausių ir silpniausių. Šia atsakomybe jis turi dalintis su visais Bažnyčios nariais, įtraukti pasauliečius. Dažnai kartojamas žodis klerikalizmas veikiau reiškia piktnaudžiavimą užimamos pozicijos galia, o tai yra nusikaltimas. Labai svarbu skaidrumas.
Nuo kovo 29-osios vakaro iki kovo 30-osios vakaro bus švenčiamos „24 valandos Viešpačiui“ – atgailos pamaldos ir visą parą trunkanti Švenčiausiojo sakramento adoracija.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
