Kaip įprasta, grįždamas iš apaštalinės kelionės popiežius pasidalijo šviežiausiais įspūdžiais ir atsakė į keletą klausimų. Vienos Rumunijos televizijos žurnalistė paklausė Pranciškaus, ką galima pasakyti apie šeimas, kurios paliko savo vaikus ir išvyko į užsienį uždarbiauti, nes savo vaikams nori užtikrinti geresnę ateitį. Kaip žinia, milijonai rumunų uždarbiauja svetur.
Trečiąją vizito Rumunijoje dieną popiežius Pranciškus vėl sugrįžo į Transilvanijos regioną kulminaciniam savo kelionės momentui – septynių kankinių beatifikacijai. Lėktuvas nugabeno Šventąjį Tėvą į Sibiu miestą, viduramžiais įkurtą saksų kolonistų, 2007-ųjų Europos kultūros sostinę, o sraigtasparnis – į Blažo miestą, kuris priklauso Albos Julijos didžiajai arkivyskupijai. Šios ganytojas yra kardinolas Lucianas Muresanas. Blažas yra istorinis katalikų centras, jame išspausdintas pirmasis katalikiškas Biblijos vertimas, čia kunigystei rengiami graikų apeigų katalikų seminaristai. Popiežius atvyko į Blažo Laisvės lauką, istorinę vietą: 1848 metais, Europos tautų budimo laikotarpiu, čia susirinko dešimtys tūkstančių rumunų, kurie reikalavo jų kaip tautos pripažinimo, laisvės ir pilietinių teisių. Kitas svarbus epizodas įvyko 1948 metų gegužės mėnesį, kai graikų katalikų tikinčiuosius subūręs komunistinis režimas pabandė juos jėga priskirti ortodoksų Bažnyčiai. Jie nesutiko, nors žinojo, jog to kaina – persekiojimas.
Keletą kartų metuose vis sužinome, kad mus pasiekia žinia iš vyskupijų apie naujus kunigų skyrimus. Vieniems tai gera žinia, kitiems tenka atsisveikinti su mylimais ir ne vienerius metus parapijoje tarnavusiais kunigais. Kodėl dvasininkai skiriami pareigoms atlikti vis kitoje parapijoje? Kaip išlydėti kunigą į naują tarnystės vietą ir kaip sutikti atvykusį?
Popiežius kalbėjo Meksikos medijų tinklo „Televisa“ antradienį transliuotame pokalbyje, kurį vedė žurnalistė Valentina Alazraki, daugiau kaip keturis dešimtmečius pranešanti televizijos žiūrovams Meksikoje apie popiežių, Vatikaną ir Bažnyčią. Popiežius atsakė į daug klausimų įvairiausiomis temomis, nuo abortų pasmerkimo, dvasininkų seksualinių nusikaltimų ir jų dangstymo iki smurtavimo prieš moteris.
„Šiandieniniai ženklai nėra geri. Investicijos į iškastinį kurą toliau auga, nors mokslininkai mums sako, kad iškastinis kuras turi likti po žeme“, – sakė popiežius Pranciškus, kuris gegužės 27 dienos vakare atvyko į Popiežiškosios mokslų akademijos būstinėje vykusią konferenciją apie klimato kaitą, naujausius mokslinius duomenis ir politiką. Kol dar ne per vėlu, reikia bendro plano, kuris suderintų klimato mokslą su naujomis švarios energijos technologijomis ir, ypač, žmogaus orumo etika.
Pirmadienį popiežius Pranciškus priėmė šiomis dienomis Romoje vykstančios Caritas internationalis konfederacijos generalinės asamblėjos dalyvius. Asamblėja prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį popiežiaus aukotomis Mišiomis; baigsis šios savaitės antradienio vakarą.
Ketvirtadienį po pietų Šv. Petro bazilikoje popiežiaus Pranciškaus aukotomis Mišiomis prasidėjo gegužės 23-28 dienomis Romoje vykstanti Caritas internationalis generalinė asamblėja.
Asamblėjos tema: „Viena šeima, vieni bendri namai“. Tarptautinės Caritas federacijos primininkas Manilos arkivyskupas kard. Luis Antonio Tagle, pristatydamas ketvirtadienį prasidėjusią asamblėją, sakė, kad suvokimas, jog visi esme vienos žmonijos šeimos nariai, gyvenantys pasaulyje, už kurį visi esame atsakingi kaip už mūsų visų bendrus namus, mus įpareigoja prisiimti atsakomybę už tuos visus žmones, kurie negali ramiai šiuose namuose gyventi – pabėgėlius, priverstus palikti savo namus dėl konfliktų, migrantus, kuriuos varo lauk iš namų stichinės nelaimės, visus žmones, kuriuos palietė kitų žmonių sukeltos krizės. Kartu su Caritas internationalis priklausiančiais nacionalinių padalinių delegatais asamblėjoje dalyvauja Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius José Graziano da Silva ir Amazonijos regiono autochtonų gyventojų teises ginančios organizacijos – Amazonijos Bažnyčios tinklo – vadovas kard. Pedro Barreto.
Kaip suderinti apaštalo šv. Pauliaus patirtus sunkumus ir persekiojimus, apie kuriuos kalbama antradienio Mišių pirmajame skaitinyje, ir Kristaus dovanojamą ramybę, apie kurią girdime šios dienos Evangelijoje? Paulius buvo apsvaidytas akmenimis, išvilktas iš miesto. Jis išsigelbėjo vien dėl to, kad persekiotojai jį palaikė jau mirusiu. O štai Evangelijoje girdime Jėzaus žodžius: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę... Tenebūgštauja jūsų širdis ir teneliūdi!“ Kaip tai suderinti? Kaip suprasti?
Gegužės 15 d. Vilniaus universitete vyko konferencija „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“. Tai vienas iš renginių, kuriais jėzuitai pažymi savo misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejų. Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569-aisiais ir savo veiklą pradėjo nuo mokyklos – dviaukščiame name Universiteto gatvėje tilpo koplyčia, biblioteka, jėzuitų celės ir pirmosios klasės.
Gegužės 17 dieną mirė vyskupas pranciškonas Paulius Antanas Baltakis OFM. Vyskupas pašarvotas Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje šiandien, gegužės 22 d., 11.00 val. aukojamos šv. Mišios ir vyskupas išlydimas į Kretingą. 15.00 val. vyks pasitikimas Kretingos bažnyčioje ir palydėjimas į senąsias miesto kapines.
Rinkimų įkarštyje ne kartą girdėjome katalikams skirtų raginimų rinktis kandidatą, atsižvelgiant į jo poziciją krikščioniškų vertybių atžvilgiu. Tačiau, skaitydami Katalikų Bažnyčios mokymą aptariančius tekstus, retai sutiksite terminą „krikščioniškos vertybės“. Katalikų tradicijoje labiau įprasta kalbėti apie dorybes – tvirtumą, išmintingumą, susivaldymą, ir t. t. Tuo tarpu Katalikų Bažnyčios mokyme apie žmogų ir visuomenę rasime principus, kuriuos įgyvendindami arba jais remdamiesi kursime žmogiškesnę visuomenę.
Margarita gimė Perudžijos provincijoje, Italijoje, Laviano mieste. Po motinos mirties ir tėvo antrosios santuokos buvo visiškai apleista tėvo ir pamotės. Margarita paliko namus 18 metų amžiaus ir devynerius metus gyveno su jaunu bajoru Arsenijumi Montepulciano miestelyje, kur pagimdė jam nesantuokinį sūnų. Sugyventinis buvo nužudytas ir tai taip sukrėtė Margaritą, kad ši pakeitė gyvenimą.
Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus komentavo paskutinę „Tėve mūsų“ maldos invokaciją: „Gelbėk mus nuo pikto“.
Maldavimas, kad Dievas nepaliktų mūsų vienų, kai susiduriame su gundymais ir gelbėtų mus nuo pikto, – tai, pasak popiežiaus, vienas pagrindinių krikščioniškosios maldos elementų. Jėzus mus moko visada prašyti Dievo palaiminimo ir pagalbos, sudėti į maldą visus mūsų rūpesčius ir džiaugsmus. Tačiau labiausiai turime pasitikėti Dievo artumu ir šauktis jo pagalbos, kai jaučiame piktosios dvasios grėsmę. Popiežius priminė apaštalo šv. Petro įspėjimą: turime būti budrūs, nes „velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Pt 5, 8).
Popiežius Pranciškus pasveikino Romoje pastarosiomis dienomis posėdžiavusius Tarptautinio katalikų-žydų ryšių komiteto narius, pasidžiaugė komiteto beveik penkių veiklos dešimtmečių vaisiais – abipusiu žydų ir katalikų supratimu, brolyste, bendru įsipareigojimu dėl kitų, taip pat rūpinimusi dabartinio laikmečio aktualijomis.
Popiežius Pranciškus pirmadienį priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kard. Angelo Becciu. Po audiencijos Šventojo Sosto spaudos salė pranešė apie popiežiaus patvirtintus aštuonis dekretus dėl stebuklų ir herojiškų dorybių.
Trijų stebuklų patvirtinimas leis kanonizuoti Bažnyčios šventosiomis dvi palaimintąsias ir beatifikuoti vieną Garbingąją Dievo tarnaitę.
Pirmadienis, gegužės 13-oji – Fatimos Marijos, raginančios žmoniją eiti atsivertimo keliu, liturginis laisvas minėjimas, švenčiamas visoje Bažnyčioje. Popiežius Pranciškus pirmadienį paskelbtoje žinutėje priminė Portugalijoje prieš šimtmetį apsireiškusios Marijos pranašystę. Šventasis Tėvas Tviterio paskyroje kreipiasi į Mariją, Fatimos Mergelę, visus pavesdamas jos globai.
Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Ypatingas dėmesys Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiamas gėlėmis ir liaudies pamaldumo papročiais. Kaip susiklostė ši tradicija?
Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Tai laikas, kai padaugėja besimeldžiančiųjų Rožinio malda, namuose ir bažnyčiose kalbama Marijos litanija, dažnėja piligrimystės į šventoves, jaučiame stipresnį poreikį kreiptis į Mergelę Mariją malda. Ypatingas dėmesys Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiamas gėlėmis ir liaudies pamaldumo tradicijomis.
Vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo dienos skaitinį iš Evangelijos pagal Joną, priminė Pasaulinę maldos už pašaukimus dieną, paprašė maldos už pašaukimus, ypač tuos, kurie pašaukti kunigystei ir pašvęstajam arba vienuoliniam gyvenimui. Jis taip pat pasveikino visas mamas.
Jėzuitams švenčiant 450 m. misijos Lietuvoje jubiliejų, gegužės 4–5 d. pirmą kartą Lietuvoje lankėsi Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis t. ARTURO SOSA SJ. Susitikimuose su Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojais ir ignaciškąjį dvasingumą puoselėjančių vienuolių ir pasauliečių bendruomenių atstovais generolas dalijosi, kaip vadovaudamasis jėzuitiško dvasingumo principais jis mato dabartinį pasaulį bei jo keliamus iššūkius. „Į naujus laikus reikia žiūrėti nauju žvilgsniu, o ne gailintis, kad kažko netekome. Pasaulietinėje visuomenėje atsiveria naujos laisvės erdvės, kuriose yra vietos ir religijos laisvei“, – teigia jėzuitų generolas.
Tradicinėje spaudos konferencijoje, antradienio vakarą vykusioje į Romą skrendančiame lėktuve, popiežius Pranciškus kalbėjo apie susitikimus su Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos gyventojais, atsakė ir į kelis kitus žurnalistų klausimus.
Gegužės 7 d. Kauno arkivyskupijos akademinės sielovados bendradarbiai savo bendruomenių narius pakvietė į konferenciją „Krikščioniškas atsakas į pseudopsichologines tendencijas dvasinėse praktikose“. Šį kartą konferencijai, kurios tema neišvengiamai paliečia žmogaus dvasinę ir fizinę sveikatą, buvo pasirinktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Temą pristatė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas, jau keletą metų talkinantis akademinės sielovados tarnystėje pristatant autentiško dvasingumo teorinius pagrindus.
Trečiadienio bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus pasidalijo šviežiausiais savo ką tik, antradienį, pasibaigusios apaštalinės kelionės į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją įspūdžiais, paminėjo svarbiausius momentus ir jų prasmę, taip pat priminė naują beatifikaciją, Pompėjos (Italijoje), ir Luchano (Argentinoje) Dievo Motinos šventovių šventes.
„Bulgarijoje mane vedė gyva šv. Jono XXIII atmintis, kuris į šią šalį buvo pasiųstas 1925 metais kaip vizitatorius ir apaštalinis delegatas“, – sakė popiežius Pranciškus, priminęs, jog šis kraštas yra centrinės, rytinės ir pietinės Europos kelių kryžkelė.
Brangūs Lietuvos žmonės, mieli broliai ir seserys išeivijoje,
Šiomis dienomis esame kviečiami apsispręsti ir balsuoti rinkimuose. Kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra išreikšti savo valią bei taip prisidėti prie visuomenės gerovės ir laisvės vystymosi. Todėl raginame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atlikti savo pareigą ir balsuoti Lietuvos prezidento bei Lietuvos atstovų Europos parlamente rinkimuose.
2019 m. gegužės 7 d. Jean Vanier (Žanas Vanjė) iškeliavo pas Viešpatį.
Lai engiami žmonės/ Ir tie, kurie juos engia,/ Vieni kitus išlaisvina.
Lai negalią turintys žmonės/ Ir tie, kurie galvoja, kad jos neturi,/ Vieni kitiems padeda.
Lai tie, kuriems reikia, kad juos išklausytų,/ Paliečia širdis tų žmonių,/ Kurie yra per daug užsiėmę.
Pirmą kartą Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalasir Telšių vyskupijos jaunimo centro komanda organizavo tikėjimo šventę „Užtvirtink“ Sutvirtinimo Sakramentą 2019 metais Telšių vyskupijoje besiruošiančiam priimti jaunimui. Šis renginys į saulėtąją Palangą gegužės 1 d. sukvietė daugiatūkstantinę jaunų žmonių minią. Šventė prasidėjo ant Palangos tilto.
„Bažnyčia visada skatino meilę savo tautai, savo tėvynei, gerbdama kultūrinės įvairovės turtą, papročius, įpročius ir gero gyvenimo nuostatas, įsišaknijusias tautose. Tuo pat metu Bažnyčia perspėdavo žmones, tautas ir valdančiuosius dėl tokio prieraišumo nukrypimų, kai jis virsta susireikšminimu ir neapykanta kitam, kai tampa konfliktišku nacionalizmu, kuris stato sienas, dėl kurio randasi netgi rasizmas ir antisemitizmas. Bažnyčia susirūpinusi stebi visame pasaulyje atsirandančias svetimšaliams, ypač imigrantams, priešiškas sroves, taip pat tokio nacionalizmo augimą, kuris nesirūpina bendruoju gėriu. Tokiu būdu rizikuojama susilpninti jau konsoliduotas tarptautinio bendradarbiavimo formas, suteršti tarptautinių organizacijų tikslus būti visų šalių pagarbaus dialogo ir susitikimo vietomis, trukdoma siekti tvaraus vystymosi tikslų, 2015 m. rugsėjo 25-ąją vienbalsiai patvirtintų JTO generalinės asamblėjos“, – sakė Pranciškus balandžio 2 dienos audiencijoje, kurioje priėmė Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narius ir svečius. Akademikai susirinko Romoje dalyvauti konferencijoje apie „Tautą, valstybę ir tautinę valstybę“.
Videniškiuose, Molėtų rajone, šeštadienį, gegužės 4 d. iškilmingai minima pal. Mykolo Giedraičio diena šiemet ypatinga, nes tai pirmasis minėjimas po oficialaus Šventojo Sosto pripažinimo, jog kunigaikštis Mykolas Giedraitis – palaimintasis. Popiežiaus Pranciškaus beatifikacijos aktu patvirtinta prieš 395 metus Krokuvoje įvykusi vietinė beatifikacija, kuomet XV amžiaus pradžioje Lietuvoje gimusio ir Krokuvoje 1485 metais gegužės 4 dieną mirusio palaimintojo kūnas buvo perkeltas iš kapo į šv. Morkaus bažnyčios altorių.
Popiežius Pranciškus audiencijoje pirmadienį priėmęs kirpėjas ir kosmetikes paprašė krikščioniškai atlikti savo amatą, klientams liudyti gerumą ir mandagumą, padrąsinti geru žodžiu, tačiau niekuomet nepasiduoti apkalbų pagundai.
Balandžio 27 d. minime šv. Zitą.
Zita (1218-1278) gimė Monte Sagrati, netoli Lukos, Italijoje. Būdama 12 metų ji tapo vilnos pirklio tarnaite ir toje Fatinellių šeimoje pasiliko dirbti visą gyvenimą. Ji sakydavo: „tarnaitė negali būti šventa, jeigu ji neužsiėmusi“.
Kristaus pasirodymai mokiniams, įrodantys Jo iš numirusių prisikėlimą, yra nepalyginti svarbesni už Jo kūno neradimą kape. Kas akivaizdžiai egzistuoja, dėl to tikrumo niekas neturi priežasties abejoti. Tačiau dėl tų dalykų, kurie buvo ir jų nebeliko, kai kuriems asmenims atsiveria galimybės manipuliuoti. Štai kad ir gėdingas žydų seniūnų planas papirkti Kristaus kapą saugojusius sargybinius (žr. Mt 28, 13), kuris patyrė fiasko. Taigi betarpiškas Prisikėlusiojo bendravimas su mokiniais; kvietimas prisiliesti prie Jo žaizdų randų; duonos bei žuvies valgymas drauge bei kiti panašūs dalykai liudija, kad Jis ne fantomas. Jis Aukščiausiojo Sūnus, prisikėlimu nugalėjęs mirtį, kviečia mus į nuolatinį bendravimą su Juo. Kristaus kūne buvusių žaizdų randai liudija, kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį. Ši nuoroda į tai, kas dar laukia mūsų.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
