Bažnyčia neužmiršta Ruandos genocido, liūdi dėl tragedijos, pareikalavusios aštuonių šimtų tūkstančių žmonių gyvybių. Popiežius Pranciškus, pirmadienį priimdamas Vatikane apsilankiusį Ruandos Respublikos prezidentą Paul Kagame patikino, kad jis, Šventasis Sostas ir visa Bažnyčia giliai liūdi dėl genocido prieš tutsių tautybės žmones 1994 metais. Popiežius per susitikimą su Ruandos valstybės vadovu taip pat išsakė solidarumą nukentėjusiems, kaip ir visiems, kurie tebekenčia dėl anų tragiškų įvykių.

Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri paskelbė laišką dėl Didžiojo penktadienio rinkliavos, kuri skiriama Šventosios Žemės krikščionims paremti ir išlaikyti Šventąsias vietas.

Šventasis Sostas paskelbė popiežiaus Pranciškaus piligrimystės į Fatimą programą. Popiežiaus kelionė į garsiąją Portugalijos šventovę truks nuo gegužės 12 iki 13, iš viso apie pusantros paros. Popiežius išvyks iš Vatikano penktadienį, gegužės 12 d., 14 val. ir sugrįš į Romą sekančios dienos vakarą, maždaug 19 val.

Šventasis Juozapas tepadeda mums visiems, o ypač jauniems žmonėms, nebijoti atsakomybės, temoko svajoti ir drąsiai savo svajones paversti tikrove. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukodamas šv. Juozapo šventės Mišias. Šiemet kovo 19-oji buvo trečiasis gavėnios sekmadienis, dėl to Šventosios Šeimos ir visos Bažnyčios globėjo šv. Juozapo šventės liturginis minėjimas buvo perkeltas į pirmadienį.

Kasmet pirmąjį rugpjūčio sekmadienį Indijos katalikiškas jaunimas bursis drauge ir galės liudyti Evangeliją kartu. Taip nutarė Indijos vyskupų konferencijos jaunimo komisija siekdama lydėti jaunuolius dvasinio augimo kelyje. Kovo pradžioje buvo parengtos programos skirtos jaunimo formacijai. Tarp jų – nacionalinė jaunimo diena, taip pat numatyta steigti katalikiško jaunimo judėjimus kiekvienoje vyskupijoje. Agentūra „Fides“ praneša, kad jau dabar pradedama jaunimo lyderių, jaunimo dienos organizatorių formacija vyskupijų lygmeniu.

„Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 20)

Daugelyje mūsų planetos vietų siaučia kruvini karai, atrodo, kad jie – begaliniai, paliečia šeimas, gentis bei ištisas tautas. Dvidešimtmetė Glorija pasakoja: „Sužinojome, kad sudegino vieną kaimą ir dauguma gyventojų liko be nieko. Su savo draugais pradėjau rinkti naudingus daiktus: čiužinius, drabužius, maistą. Išvykome ir po aštuonių valandų kelionės sutikome nelaimės aptiktų žmonių. Išklausėme jų pasakojimus, šluostėme ašaras, apkabinome, guodėme... Viena šeima mums patikėjo: „Mūsų mergytė buvo name, kurį sudegino ir mums atrodė, kad mirštame su ja. Jūsų meilėje atradome jėgų atleisti tiems žmonėms, kurie visą tai padarė!“

Išėjimo knyga pasakoja apie dykumoje ištroškusią tautą ir jos maištą prieš Mozę, išvedusį iš patogios Egipto vergijos į tolimą nežinomybę, neapibrėžtą Pažado žemę. Po euforijos ištrūkus iš persekiojančios Egipto kariuomenės ateina išbandymo laikas. Dykumoje trūksta esminių dalykų – maisto ir vandens. Atrodo, suprantami priekaištai tam, kuris paskatino leistis į tokią avantiūrą. Kur vanduo, ten gyvybė. Nėra vandens, nėra gyvybės – lieka tik mirtis. Kurgi tas Dievas, kuris kalbėjo Mozei? Kas dabar pasotins ir pagirdys, t. y. kas suteiks gyvybę? Paaiškėja, kad ne Egiptas ir net ne Mozė – tik Viešpats, kuris veda ir nepaliauja ėjęs kartu.

3 Gavėnios sekmadienio homilija

Šventajame Rašte yra ne vienas pasakojimas apie žmogaus susitikimą su Dievu. Pirmasis iš jų aprašytas Pradžios knygoje; Dievas sukūrė pirmuosius žmones, paliepė jiems viešpatauti gamtai ir naudotis jos vaisiais.

Kovo 18 d. arkivyskupijos muziejuje paminėtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 45-metis – pirmasis sovietmečiu, pogrindžio sąlygomis leistos ir platintos „Kronikos“ numeris išleistas 1972 m. kovo 19 d. Simne.

„Krikšto dieną mūsų širdyse buvo išlietas vanduo, kuris duoda amžinąjį gyvenimą; Dievas mus perkeitė ir pripildė savo malonės“, kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelą“ komentuodamas trečiojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje girdėtą Jėzaus pokalbį su samariete. Popiežius ragino branginti krikšto dovaną, kuri šiandien dažnai yra užmiršta, laikoma tik nereikšmingu biografiniu faktu.

Kovo 18 d. startuoja ciklas „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Kas yra tie, kurie apsisprendžia tapti vienuoliais? Kas lemia tokį neįprastą pasirinkimą? Ką jie veikia? Kokie jų pomėgiai ir kasdienybė? Ar jiems rūpi tie patys dalykai, kurie rūpi mums? Ar nepasigenda šeimos gyvenimo? Į šiuos ir panašius klausimus atsakys filmukų ciklas. Pirmasis savo istoriją pasakoja brolis pranciškonas Algirdas Malakauskis iš Vilniaus.

Jėzus užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

Nors Jėzų, atėjusį į Samarijos miestą, lydėjo kaitri Izraelio saulė ir Jis jautė fizinį nuovargį, bet Jo dvasia buvo žvali, pasirengusi priimti bet kokį gyvenimo netikėtumą. Jis atsisėdo prie Jokūbo šulinio, kurio keli vandens gurkšniai būtų bent iš dalies sumažinę troškulį. Bet Jėzus užmiršo savo poreikius, nes visą dėmesį sutelkė į atėjusią vandens pasisemti samarietę, į kurios širdies šulinį netrukus tekės gyvojo vandens čiurkšlė, paverčianti ją apaštale, skelbiančia Mesijo atėjimą savo gentainiams.

Kovo 17 d. minima Airijos globėjo šv. Patriko diena. Šia proga siūlome ištrauką iš Paul Gallico knygos „The Steadfast Man“ („Nepalaužiamas žmogus“), kurią vertė Tomas J. Čepaitis.

Žvelgiant į tragediją, įvykusią prieš du tūkstančius metų ant Golgotos kalno Vidurio Rytų miesto Jeruzalės pakraštyje, darosi aišku, kad ne taip lengva suprasti ir įvertinti, kokia artima ir gyva penktojo amžiaus žmonių mintyse buvo Kristaus Kančia.

Smulkus amatininkas, turintis mažą dailidės dirbtuvėlę, kurios dėka išlaiko savo mažą, ypatingą šeimą, paprastoje, toli gražu ne globalioje visuomenėje. Šv. Juozapas mums nurodo dvi savo atsižadėjimo kelio ašis: nuolankumas ir išmintis. Šiais žodžiais kardinolas Angelo Bagnasco, Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, pradėjo Mišių homiliją Genujos katedroje Šv. Juozapo iškilmės proga. Kardinolas pabrėžė, kad nuolankumas tai reiškia protingai pripažinti, kad mums visiems reikia kitų, visada ir visur. Nuolankumas tai ir gebėjimas pripažinti savo ribas  ir klaidas, kartu su talentais, kuriuos gerasis Dievas dovanoja kiekvienam skirtingai.  Protingas nuolankumas apsaugo nuo pavydo, nuo noro visuomet būti dėmesio centre, nuo noro būti giriamais.

Juozapas Mayr – Nusser (1910-1945) yra naujasis Bažnyčios palaimintasis. Antrojo pasaulinio karo kankinį į Altorių garbę iškėlė popiežiaus atstovas kardinolas Amato. Beatifikacijos iškilmės įvyko šeštadienio priešpietį šiaurinės Italijos dvikalbio italų ir vokiečių regiono sostinėje Bolzano – Bozen. Pasak apeigoms vadovavusio Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kardinolo Amato, palaimintasis Juozapas šiandien gali pamokyti trijų dalykų:

Penktadienį, kovo 17 dieną, popiežius priėmė kasmet Romoje rengiamo nuodėmklausių kursų dalyvius. Šie kursai rengiami Apaštalinės Penitenciarijos.

Visus pasveikinęs Pranciškus sakė, kad toks teismas, kaip Penitenciarijos, jam iš tiesų patinka. Nes tai yra „gailestingumo teismas“ į kurį kreipiamasi ieškant to nepakeičiamo vaisto, kuriuo mūsų sieloms yra dieviškasis Gailestingumas.

Penktadienio rytą popiežiui ir Romos kurijai sakytame antrame gavėnios pamoksle t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. tęsė prieš savaitę pradėtą meditaciją apie Šventosios Dvasios mums atskleidžiamą Kristaus slėpinį. Pirmame pamoksle buvo komentuojami Tikėjimo išpažinimo žodžiai „Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų“. Šį kartą meditacija buvo skirta Nikėjos susirinkime 325 m. pridėtiems žodžiams: „...prieš visus amžius gimusį iš Tėvo, Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo, gimusį, bet nesukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu“.

Niujorkas – Egiptas – Jeruzalė

Plast – vyskupas Teofilius pakėlė akis į staiga nuo stiebo nėrusį baltą paukštį. Tolumoje boluoja kalnagūbriais raižytas Šventosios Žemės krantas. Neužilgo Jaffos, arkos po didžiojo potvynio statytojo Nojaus sūnaus garbei pavadintas uostas, piligrimams atkels vartus ir jie su kun. Dominyku Mikšiu pagaliau žengs žingsnį…

Šeštadienį, kovo 18 d., eidamas 85-uosius metus, mirė Prahos arkivyskupas emeritas kard. Miloslav Vlk.

„Meldžiu Dievą, kad suteiktų amžiną atilsį uoliam ir dosniam ganytojui ir dvasia vienijuosi su vyskupijos bendruomene, kurioje jis rūpestingai vykdė savo tarnystę“, - rašo popiežius Pranciškus dabartiniam Prahos arkivyskupui kard. Dominikui Dukai pasiųstoje užuojautos telegramoje. Popiežius mini velionio kardinolo ištvermingą ištikimybę Kristui persekiojimų laikais, jo vaisingą plačią apaštališkąją veiklą, įkvėptą troškimo visiems liudyti Evangelijos džiaugsmą, siekimą autentiško atsinaujinimo, klausant Šventosios Dvasios balso. Popiežius prašo perduoti užuojautą velionio kardinolo artimiesiems, o visai Prahos arkivyskupijos tikinčiųjų bendruomenei suteikia apaštališkąjį palaiminimą.

„Popiežius yra šalia jūsų savo malda ir savo palaiminimu“, - 2009 metų Žinioje Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai parašė Benediktas XVI, kreipdamasis į „skaitmeninės kartos“ jaunus katalikus, kurie veikia „skaitmeniniame kontinente“.

Penktadienio pavakare popiežius Pranciškus vadovavo Šv. Petro bazilikoje vykusiai Atgailos liturgijai. Tai buvo paankstintos „24 valandos Viešpačiui“ – popiežiaus raginimu prieš kelerius metus visose pasaulio vyskupijose pradėtos švęsti atgailos ir susitaikinimo pamaldos. „24 valandos Viešpačiui“ Vatikane paankstintos dėl to, kad kitą šeštadienį, kovo 25-ąją, yra numatytas popiežiaus Pranciškaus vizitas Milane.

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi. Europoje mažėjant tikinčiųjų atsiranda vis daugiau apleistų bažnyčių. Europiečiai randa įvairių būdų, kaip jas išsaugoti. Belgijoje viena bažnyčia buvo perdaryta į prabangų viešbutį, o Nyderlandų karalystėje – į knygyną.

Ištrauka iš kardinolo Josepho Ratzingerio (popiežiaus emerito Benedikto XVI) straipsnio Tikėjimas, tiesa ir kultūra - apmąstymai remiantis enciklika Fides et ratio, lietuviškai pasirodžiusio „Bažnyčios žiniose“ Nr. 6 (256) 2006.

Lenkijos ganytojai Vyskupų konferencijos asamblėją užbaigė kvietimu melstis už Europą. Malda už Europą apima pagarbą Dievo tvarkai ir kiekvienam asmeniui mūsų žemyne. Varšuvoje kovo 13 ir 14 dienomis į plenarinę asamblėją susirinkę Lenkijos vyskupai taip pat parėmė pastangas iškelti į Altorių garbę Europos bendrijos idėjos kūrėjus Alcide de Gasperį ir Robertą Schumaną. Asamblėjos dabai buvo pradėti Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Salvatore Pennacchio Mišiomis, kuriose paminėtos popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžios ketvirtosios metinės.

Kanados vyskupai pradėjo vizitą Ad limina. Ketvirtadienio rytą popiežius susitiko su pirma grupe – su dešimčia ganytojų, vadovaujančių vyskupijoms, priklausančioms Kanados Vyskupų konferencijos Atlanto regionui. Ateinančiomis savaitėmis į Romą atvyks dar kitos trys grupės Kanados ganytojų, vadovaujančių vyskupijoms priklausančioms Vakarų, Kvebeko ir Ontario regionams.

Penktadienį po pietų popiežius Pranciškus vadovaus Šv. Petro bazilikoje vyksiančiai atgailos liturgijai. Tai bus paankstintos „24 valandos Viešpačiui“ – popiežiaus Pranciškaus raginimu prieš kelerius metus visose pasaulio vyskupijose pradėtos švęsti atgailos ir susitaikinimo pamaldos. „24 valandos Viešpačiui“ Vatikane paankstintos dėl to, kad kitą šeštadienį, kovo 25-ąją, yra numatytas popiežiaus Pranciškaus vizitas Milane.

„Švenčiant Marijos apsireiškimų šimtmetį mus pasiekia vilties žinia“. Taip kalbėjo kardinolas Angelo Sodano, kovo 15 dieną Portugalijos ambasadoje prie Šventojo Sosto susitikęs su diplomatinio korpuso atstovais. Susitikimas vyko gegužės 12-13 dienomis numatyto popiežiaus vizito į Fatimą, skirto paminėti apsireiškimų šimtmetį, šviesoje. Skelbiame jo kalbos, kurią publikavo Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“, santrauką.

Būkime atsargūs, kad nepasuktume tuo keliu, kuris nuo nuodėmės veda į sugedimą, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šios dienos Evangelijoje Viešpats pasakoja palyginimą apie lėbaujantį turtuolį ir elgetą Lozorių. Tai, pasak popiežiaus, įspėjimas mums, kad neužsidarytume savyje, neatsitvertume nuo mūsų miestuose gyvenančių vargšų. Kai žmogus gyvena savo uždaroje aplinkoje, - sakė Pranciškus, - kai mato tik savo turtus, kai yra patenkintas savimi, kai pasitiki tik savimi ir tuo, ką turi, jis praranda sveikus orientyrus.

Trečiojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos žinia – Jėzaus katekezė samarietei moteriai apie tai, kas yra gyvasis Dievas ir kaip išsaugoti gyvąjį tikėjimą visą gyvenimo kelią. Jėzus atėjo numalšinti mūsų Dievo artumos troškulio, bendrystės troškulio, prasmės troškulio. Jis taip pat apreiškia, kad gerdami iš Dievo meilės ir gailestingumo šaltinių, mes patys tapsime meilės ir gailestingumo šaltiniais. Mums reikia Jėzaus malonės gyvenimo kelyje, idant laimingai pasiektume amžinybę, kuri tik viena yra kiekvieno žmogaus tikroji gyvenimo laimė ir gyvenimo prasmės sąlyga. Tačiau tai dar ne viskas. Ne mažiau svarbi žinia yra ir ši: Jėzus leidžiasi į pokalbį su nusidėjėle samariete ne todėl, kad ją pasmerktų, bet kad ją perkeistų, grąžintų jai gyvenimo prasmę ir vertę bei padarytų Dievo žinios skleidėja. Ar tai nėra didžiausia žmogaus laimė – nešti Dievo žinią į artimo namus, vietoj taip dažnai nešiojamų paskalų, blogų naujienų ir apkalbų?