Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijoje, švenčiant Kauno arkivyskupijos globėjo Šventojo Jono Krikštytojo gimimo iškilmę, Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, diakonais bus įšventinti 6 vedę vyrai, kurie nuo 2012-ųjų metų šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.

Balandžio 16-ąją švęsime Kristaus prisikėlimo šventę – Velykas. Paskutinė savaitė iki jų vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis prisimenami svarbiausi Kristaus gyvenimo kulminacijos įvykiai. Tikslas, dėl kurio Jis gyveno tarp mūsų.

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje. Apie tai plačiau pasakoja liturgijos specialistas kunigas Artūras Kazlauskas.

Egipto koptų bažnyčiose Velykos bus švenčiamos susitelkimo ir maldos dvasioje, prisimenant kankinius nužudytus Verbų sekmadienį. Iškilmingą liturgiją lydėdavę šventiški priėmimai, susitikimai su valstybinių, socialinių ir religinių institucijų atstovais atšaukiami.

Birželio 25 d. Vilniuje Katedros aikštėje pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks unikalus įvykis – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Į sostinę iš Kaišiadorių katedros specialiame sarkofage bus atvežtas arkivyskupo kūnas. Iškilmei vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato.

Balandžio 16 d. – Velykų sekmadienį – popiežiui emeritui Benediktui XVI sukanka 90 metų. Ta proga „Katalikų pasaulio leidiniai“ pristato naujausią Benedikto XVI ir žurnalisto Peterio Seewaldo pokalbių knygą „Paskutiniai pokalbiai“.

Popiežius Pranciškus balandžio 22dieną vadovaus Žodžio liturgijai už XX ir XXI amžių „Naujuosius Kankinius“. Popiežiaus pamaldos su šv. Egidijaus bendruomene įvyks Dievo gailestingumo sekmadienio išvakarėse Šv. Baltramiejaus bazilikoje. Popiežiaus apsilankymas šventovėje prasidės 17 val. praneša Šventojo Sosto Spaudos salė.

Kontempliuokime kryžių -  mūsų vilties šaltinį, ragino popiežius Pranciškus Didžiosios savaitės trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusius maldininkus. Tęsdamas katechezę apie krikščioniškąją viltį, šį kartą popiežius komentavo Jėzaus žodžius apie grūdą, kuris mirdamas duoda vaisių.

Gavėnios laikas – lyg audinys, kuriame į bendrą vientisą raštų tėkmę pinasi nuolat vienas kitą lydintys klausimai ir atsakymai. Taip į išgelbėjimo laukiančiųjų kasdienybę įsismelkia neaprėpiamos ir neapsakomos Dievo malonės žymės. Akimirksniu užčiuopta ji perkeičia visą gyvenimą. „Jau, bet dar ne“, – ieškodami ir skelbdami Dievo karalystę – Kristų – sakome. Kartais viskas lyg ir atvirkščiai. Juk nuodėmės tamsa – kartu ir saugus, patogus, ir viską aplink naikinantis veiksmas, buvimas. Bėga savaitės. Vis dar esame konkrečiu laiku, konkrečiose aplinkybėse gyvenantys žmonės.

Ir kodėl Ortodoksai Velykas švenčia vėliau?

Velykų sekmadienis yra didžiausia krikščionių liturginė šventė. Per ilgą 2000 metų istoriją jos data labai keitėsi ir jos nustatymą lydėjo aibė kontroversijų.

Nuo pat Bažnyčios aušros Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventė buvo susijusi su žydų Velykų data. Kadangi Jėzaus kančios ir prisikėlimo įvykiai vyko žydų šventės kontekste, krikščionys visada jautė, kad šitaip jiems derėtų švęsti prisikėlimą, o ne nustatant fiksuotą datą.

Didžiojo Penktadienio apeigos, transliuojamos per televiziją, minioms pasaulyje suteikia galimybę prisiliesti prie krikščioniško tikėjimo širdies: Kristaus kryžiaus, „papiktinimo žydams ir kvailybės graikams“, kaip sako šv. Paulius, tačiau atrandant Dievo išmintį, kuri viršija kiekviena žmogišką išmintį, - sakė Anne Marie Pelletier, teologė, biblistė, šiemetinių Kryžiaus kelio prie Koliziejaus mąstymų autorė, kurią kalbino katalikų žinių agentūra „Zenit“.

Prasidėjo atbulinis skaičiavimas iki PJD Panamoje, 2019 metų sausio 27 d. (su papildomais renginiais sausio 22-27 dd.). Tarptautinio katalikiško jaunimo sąskrydžio simbolius Romoje, Verbų sekmadienį, jaunimui iš Centrinės Amerikos perdavė paskutinės tarptautinės PJD šeimininkai, Krokuvos Bažnyčios jaunimas su ganytojais.

Asociacija „Pro Terra Sancta“, remianti krikščionis Šventojoje Žemėje, siunčia naujienlaiškį apie padėtį Alepe, Sirijoje. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje. Pagal Bažnyčios tradiciją, aukos Šventajai Žemei (kuriai priklauso ir pranciškonų Šventosios Žemės kustodija) renkamos Didžiojo penktadienio pamaldų metu.

Viso pasaulio katalikų žinomame Bosnijos Hercegovinos Medžiugorje miestelyje kovo 26 – balandžio 5 dienomis lankėsi popiežiaus pasiuntinys, Lenkijos Varšuvos – Pragos, tai yra Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos ganytojas arkivysk. Henryk Hoser. Popiežius Pranciškus jį pasiuntė susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. M. Marijos apsireiškimų vietoje. Arkivyskupo Hoserio misija buvo tik pastoracinė, neliečianti nei doktrininių galimų apsireiškimų aspektų, nei juo labiau neturinti apsireiškus patvirtinti ar paneigti.

Popiežius Pranciškus susitiko su vaikais ir paaugliais, gydomais Šventojo Sosto pediatrinėje ligoninėje “Bambin Gesù“. Susitikimas su katalikiškos ligoninės pacientais įvyko pirmadienio popietę mažojoje audiencijų salėje Vatikane. Vaikus lydėjo jų tėvai, ligoninės medikai ir seselės ir Italijos visuomeninio transliuotojo RAI atstovai. Vaikai ligoniai nuo 5 iki 18 metų dalyvauja RAI dokumentiniame televizijos seriale „Kūdikėlio Jėzaus vaikučiai“.

Pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“, nemokama paslauga skirta Romos vargšams, visų pirma gyvenantiems be pastovios vietos, kad galėtų išsiskalbti, išsidžiovinti ir išsilyginti savo rūbus ir baltinius. Iniciatyva steigti skalbyklą vargšams kilo atsiliepiant į popiežiaus paraginimą konkrečiais veiksmais liudyti Gailestingumo jubiliejaus malonę, sakoma Popiežiaus išmaldininko komunikate, kurį paskelbė Šventojo Sosto spaudos salė.

Penktąjį Gavėnios sekmadienį radiciškai uždengiami kryžiai. Anksčiau daugumoje bažnyčių gyvavo paprotys jau gavėnios pradžioje uždengti šydu ne vien Nukryžiuotąjį, bet ir šventųjų statulas bei atvaizdus. Po Vatikano II susirinkimo šalies vyskupų konferencijoms palikta spręsti, ar šios tradicijos dar laikytis. Lietuvoje dengiami procesijos, didžiojo altoriaus ir prie šventinto vandens indo bažnyčios prieangyje esantys kryžiai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV vis dar dengiami ir paveikslai. Kokia šio ženklo prasmė? Amerikiečių kunigo mintys.

Jūsų dėmesiui – paskutinė „Amoris laetitia“ ištrauka. Visą dokumentą galima įsigyti katalikiškuosiuose knygynuose.

Santuokoje taip pat patiriamas visiškos priklau­somybės kitam asmeniui jausmas. Sutuoktiniai prisii­ma iššūkį ir trokšta senti bei eikvoti jėgas drauge taip atspindėdami Dievo ištikimybę. Toks tvirtas apsis­prendimas, ženklinantis gyvensenos būdą, yra „san­tuokinės meilės sandoros vidinis reikalavimas“ (380), nes „tam, kuris neapsisprendžia mylėti amžinai, sunku nuoširdžiai mylėti ir vieną dieną“ (381). Tačiau tai ne­turėtų dvasinės reikšmės, jei galvoje būtų turimas įsta­tymas, kuriuo būtų gyvenama apimtam rezignacijos. Tai širdies, kurią regi vien Dievas (plg. Mt 5, 28), pri­klausomybė. Šis apsisprendimas būti ištikimam, kad ir kas nutiktų per dieną, Dievo akivaizdoje atnaujinamas kas rytą pabudus. Ir eidamas miegoti kiekvienas tikisi vėl pabusti ir šį nuotykį tęsti pasitikėdamas Viešpa­ties pagalba. Šitaip kiekvienas sutuoktinis kitam yra Viešpaties artumo ženklas ir įrankis – Viešpaties, kuris mūsų niekada nepalieka: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų? Jei pakalbėtumėt su ganytojais, liturgistais, chorų vadovais ir t. t., pamatytumėte, kad Didžioji savaitė jiems yra frenetiško bėgimo, didžiulio planavimo bei jo stokos laikas, ir savotiškai – bent kartais– įkvepiantis. O paskui?..