Balandžio 21-25 dienomis į Romą grįžta „Žemės kaimelis“: penkios dienos skirtos planetos saugojimui. Šių metų pagrindinė kaimelio tema – tarpkultūrinis dialogas. Renginį organizuoja Fokoliarų judėjimas kartu su asociacija „Žemės diena“, bendradarbiaudami su Italijos Aplinkos ministerija. Programoje numatyta dešimtys apvalaus stalo diskusijų apie ekonomiką, švietimą, mokslą, sveikatą, sportą, tarpreliginius santykius, liudijimai, koncertas už žemę.

Ortodoksų patriarcho Baltramiejaus žodžiai, kad „greitai“ gali pasitaikyti nauja proga jam susitikti su popiežiumi Pranciškumi, jau septintąjį kartą, iš tiesų, italų žiniasklaidos duomenimis, rodos, išsipildys mažiau nei už dešimties dienų. Pranešama, kad ekumeninis Konstantinopolio patriarchas, kuris turi garbės pirmumą tarp visų ortodoksų Bažnyčių, balandžio 28 dieną žada būti Egipte ir dalyvauti tarptautinėje taikos konferencijoje, kartu su popiežiumi Pranciškumi ir konferencijos šeimininku, islamiškojo Al Azhar universiteto didžiuoju imamu Mohamedu al-Tayyibu. Numatytas susitikimas ir su koptų ortodoksų popiežiumi Tawadrosu.

Šventojo Sosto Spaudos salė informuoja, kad popiežius Pranciškus prieš kelias dienas parašė laišką Brazilijos prezidentui ir, atsakydamas į prezidento kvietimą, pranešė, kad negalės atvykti į Braziliją ir dalyvauti šiemet švenčiamo Aparesidos Dievo Motinos šventovės 300 metų jubiliejaus renginiuose.

Pradėta kun. Jacques’o Hamelio, Prancūzijoje nužudyto Ruano vyskupijos dvasininko, beatifikacijos byla. Apie oficialiai pradėtą beatifikacijos bylą pranešė Ruano vyskupas Dominique Lebrun Didįjį Ketvirtadienį Ruano katedroje, po Krizmos Mišių, kuriose dalyvavo daug kunigų, diakonų ir paprastų tikinčiųjų. Apie pradėtą beatifikacijos bylą pranešama vyskupijos portale. Bylos postulatorius yra kun. Dominique Vigouroux.

Krikščionybė tai ne ideologija ir ne filosofinė sistema, bet tikėjimo kelionė, kuriai pradžią davė pirmųjų Kristaus mokinių liudijimas. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus Velykų oktavos trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams komentuodamas šv. Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams ištrauką.

Šiemet birželio 23–25 dienomis jau 9 kartą įvyks Lietuvos jaunimo dienos – bene didžiausias Lietuvos Katalikų Bažnyčios organizuojamas renginys. Visi keliai į sostinę ves dar ir todėl, kad jų metu Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Visgi tai ne vienintelės priežastys, kodėl verta dalyvauti Jaunimo dienose.

Vilniuje Šv. Velykomis prasidėjo Dievo Gailestingumo savaitė, kuri tęsis iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio, balandžio 23-iosios.

Visą šią savaitę kasdien Dievo gailestingumo šventovėje (Domininkonų g. 12) prie stebuklingo Dievo gailestingumo paveikslo šv. Mišios bus aukojamos 7, 9, 10, 12, 13.30, 18 ir 20 val. lietuvių k. bei 8 ir 16 val. lenkų k. Vidurdienio šv. Mišias šią savaitę aukos vis kitas Lietuvos vyskupas. Šią savaitę Vilniuje Dievo gailestingumo šventovėje 15 val. lietuvių kalba ir 15.45 val. lenkų k. kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Tarp šv. Mišių meldžiamasi Rožinio malda, Valandų liturgija, vyksta Švč. Sakramento adoracija. Kas vakarą nuo 22 val. iki vidurnakčio vyks šlovinimas, evangelizacija mieste, Švč. Sakramento adoracija, melsis Vilniaus parapijų jaunimas. Naktinę maldą iš šventovės tiesiogiai transliuos Marijos radijas.

Kad pakeistume pasaulį, reikia pakeisti žmogaus širdį. Žmonijos ateitis priklauso nuo mūsų, nuo mūsų atsivertimo, nuo mūsų asmeninio gyvenimo pakeitimo. Įstatymų, politikos nepakanka: kol nepakeisime žmogiškos būtybės iš vidaus, nepasieksime nieko. Mano tikslas yra uždegti žmonių širdis. Žadinti pasitikėjimą gailestingumo pilnu Dievu, kuris visada pasilenkia virš žmonijos su savo meile.

„Kristus prisikėlė, tikrai Jis prisikėlė“, rašo Damaske, Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną paskelbtame Velykiniame laiške du Rytų Bažnyčių vadovai: Jonas X, Antiochijos graikų ir visų Rytų patriarchas ir Efremas II, Antiochijos sirų ir visų Rytų patriarchas, Sirų Bažnyčios primas.

Šiemet kur kas daugiau, negu paprastai, maldininkų Velykų proga lankėsi Šventojoje Žemėje. Didesnio skaičiaus priežastis labai paprasta – šiemet tą pačią dieną Kristaus prisikėlimą minėjo ir Romos katalikai bei kiti Vakarų krikščionys, ir Julijaus kalendoriaus besilaikančios Rytų Bažnyčios. Be to, krikščionių Velykos sutapo ir su žydų Velykų – Peisacho savaite, prasidėjusia krikščionių Didžiojo pirmadienio vakarą.

Kardinolas Joseph Ratzinger buvo išrinktas popiežiumi 2005 metų balandžio 19 dieną ir tapo šešioliktuoju popiežiumi, pasirinkusiu Benedikto vardą. Benediktas XVI po septynerių metų, dešimties mėnesių ir devynių dienų, 2013 metų vasario 28 dieną pasitraukė iš visų popiežiaus pareigų, „Petro tarnystę“, kuriai buvo išrinktas, pratęsdamas nauju būdu – kaip popiežius emeritas.

Antrąją Velykų dieną popiežius Pranciškus palinkėjo Velykų oktavos dienomis „pratęsti Kristaus prisikėlimo džiaugsmą“, „nepraleisti progos būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais“. Trečiąją Velykų oktavos dieną, antradienį, Šventasis Tėvas pasiuntė žinią, kad „šią savaitę būtų į gera jei kasdien perskaitytume Evangelijos pasakojimą, kuriame kalbama apie Kristaus prisikėlimą“. Žinia perduota per popiežiaus Tviterio paskyrą.

Devyniasdešimtmetį švenčiantį popiežių emeritą Benediktą XVI Velykų pirmadienį aplankė kelios dešimtys jo tautiečių bavarų – Bavarijos premjeras Horst Seehofer ir tradiciniais kostiumas pasipuošę Kalnų šauliai. Susitikime dalyvavo ir popiežiaus emerito brolis – jau devyniasdešimt ketvirtuosius metus einantis prelatas Georgas Ratzingeris.

Skaitant Evangelijų tekstus nuo tuščio Jėzaus kapo atradimo stebina, kiek daug juose pasimetimo, nesusipratimų, abejonių. Panašu, kad pirmiesiems krikščionims prireikė nemažai laiko suprasti, kas įvyko ir ką tai keičia. Kaip ir prieš du tūkstančius metų tikintieji patiria tuos pačius gundymus, pasitikėjimo Dievu trūkumą, net suabejoja Kristaus prisikėlimu. Pasak tėvo Kazimiero Milaševičiaus, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas. Prie kiekvieno – asmeniškai, subtiliai. Jis užkalbina Mariją Magadalietę sode, ateina į vakarienbutį, kur užsidarę apaštalai, prisijungia prie dviejų mokinių kelyje į Emausą.

Jei tikime į Dievą, šis klausimas gali nuskambėti šventvagiškai. Taip galvoti – gal, kur nuo to dėsies... Bet ištarti?! Kaip galima pykti ant To, kuris, kaip rašoma šventose ir dvasingose knygose (ir todėl mūsų protas gerai tai žino), yra tobula Meilė, nuo kurio malonės visiškai priklausome? Tačiau jei turime drąsos, o gal esame pakankamai (ir palaimintai) nusilpę ir nebepajėgiame slėptis nuo savo jausmų, veikiausiai tokį pyktį ar priekaištą įžvelgiame buvus ar esant. Uoliai stengtis nepykti ant Dievo, kitaip sakant – to pykčio nepripažinti ir neišreikšti nėra tas pats, kas jo neturėti. Šiam jausmui rastis yra daugybė priežasčių, šiuo atveju mums svarbios tos, kurios susijusios su skyrybų išgyvenimais.

Gegužės 20 dieną Asyžiuje, Pranciškaus Asyžiečio, Dievo neturtėlio gimtajame mieste bus inauguruota dar viena vieta, susijusi su šio šventojo gyvenimu – Išsirengimo (ar rūbų nusimetimo) šventovė.

Popiežius Pranciškus palinkėjo ramumos Velykų oktavos laikotarpyje, pratęsiančio Kristaus prisikėlimo džiaugsmą. Šventasis Tėvas kalbėjo Antrąją Velykų dieną vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje. „Priimkite kiekvieną gerą progą būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais! Džiugių ir šventų Velykų!“, sakė popiežius, drauge paprašęs prisiminti jį maldose.

„Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo“. Galime įsivaizduoti šiuos žingsnius... būdingus žingsnius to, kuris eina į kapines, sunkiu ir sumišusiu žingsniu, netvirtu žingsniu to, kuris dar negali patikėti, kad viskas baigėsi tokiu būdu... Galime įsivaizduoti jų išblyškusius veidus, sudrėkusius nuo ašarų.... Ir klausimą – kaip įmanoma, kad Meilė mirė? – pradėdamas Velykų Vigilijos Mišių, šv. Petro bazilikoje, homiliją sakė popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienio rytą vadovavo Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo Mišioms Šv. Petro aikštėje, pasakė trumpą homiliją, o po Eucharistijos šventimo papamobiliu apvažiuodamas aikštę sveikino Mišių dalyvius ir iš pagrindinio Šv. Petro bazilikos balkono suteikė iškilmingą Velykų palaiminimą Romos miestui ir pasauliui „Urbi et Orbi“. Prieš palaiminimą Šventasis Tėvas pasakė tradicinę Velykinę kalbą:

Milijonai pasaulio krikščionių ortodoksų šventė Velykas, dalyvavo apeigose per naktį su „šventąja ugnimi“ iš Jeruzalės, minėdami tą dieną, kai prieš beveik 2000 metų prisikėlė Jėzus.

Šiemet Velykų šventė sutampa visose krikščionių Bažnyčiose ir bendruomenėse; jų vadovai Velykų sveikinimuose džiaugiasi galėdami kartu skelbti Prisikėlimo džiaugsmą.

Penktadienio vakare, užbaigus visas Kryžiaus kelio prie Koliziejaus meditacijas, popiežius Pranciškus perskaitė maldą, kurioje du pagrindiniai ir vienas kitą papildantys žodžiai buvo „gėda“ bei „viltis“.

Didžiojo penktadienio pavakare popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo Viešpaties Kančios pamaldoms. Jų centre – evangelisto Jono aprašytos paskutinės Jėzaus žemiškojo gyvenimo valandos ir nukryžiavimo scena. Kaip įprasta, homiliją šia proga sakė ne popiežius, bet jo namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap.