Jau ir už spalio mėnesį suvartotą elektros energiją visiems nebuitiniams vartotojams – verslo subjektams, viešajam sektoriui, ūkininkams, savivaldybės įmonėms ir kt., taip pat nebuitiniams vartotojams, elektros energiją įsigyjantiems tiesiogiai iš elektros energijos biržos savo vartojimo poreikiams, numatyta kompensuoti dalį elektros energijos kainos. Ši parama leis padėti nebuitiniams vartotojams sumažinti išaugusią finansinę naštą ir išlaikyti iniciatyvą imtis elektros energijos suvartojimą mažinančių priemonių.
Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų pakeitimams, kurie numato, kad šiame kadastre esantys duomenys nuo šiol yra vieši ir teikiami neatlygintinai.
Dujų kainų lubos: 5 klausimai ir atsakymai
Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.
Aplinkosaugininkai primena: nukritusius lapus deginkite atsakingai
Rudenėjant Aplinkos apsaugos departamento specialistai informuoja, kad gyventojams deginti nukritusius lapus reikėtų laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai darant tinkamai nebus teršiama aplinka ir nekils gaisrų pavojus.
Lietuvos jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.
Aplinkosaugininkai skųs teismo sprendimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių valymo plano
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pirmadienį pranešė skųsiantis teismo sprendimą, pagal kurį jis privalo iš naujo svarstyti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį ji turi ketina išvalyti Kuršių marias, į kurias ilgą laiką leido nevalytas nuotekas.
Aplinkos ministerija pristato Lietuvos klimato kaitos scenarijus, kuriems būtina ruoštis
Šiuo metu vykstančioje nacionalinėje klimato kaitos konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ daug dėmesio skiriama savivaldybių pasiruošimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Diskutuojama, kokių prisitaikymo priemonių turi imtis savivaldos institucijos, kad gyventojai ir infrastruktūra kuo mažiau nukentėtų nuo ekstremalių reiškinių.
Kviečiame susipažinti su siūlomais leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pakeitimais
Aplinkos ministerija parengė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Siūloma išlaikyti padidintą dėmesį miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūras supaprastinti.
Pirmas milijonas iš Modernizavimo fondo – 4 pastatų atnaujinimui
Iš Modernizavimo fondo finansavimas patvirtintas 4 savivaldybėms priklausantiems pastatams atnaujinti. Pirmosios papildomo finansavimo suskubo kreiptis Šiaulių, Visagino, Panevėžio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Joms iš Modernizavimo fondo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 1,1 mln. eurų. Likusi suma bus finansuojama paskolos iš Savivaldybių pastatų fondo lėšomis.
Spalio 24-oji – Tarptautinė klimato kaitos diena
Šiandien žemės ūkis yra vienas labiausiai klimato kaitos paveiktų sektorių, todėl itin svarbu ne tik taikyti emisijų mažinimo priemones, bet ir didinti ūkių atsparumą ir prisitaikymą. Tarptautinės klimato kaitos dienos proga, kviečiame išsamiau susipažinti kaip žemės ūkio sektorių veikia klimato kaitos iššūkiai ir kaip jis padeda juos spręsti.
Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio
Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.
Patarimai, kaip gražiai ir nebrangiai atnaujinti namų interjero dekorą
Namų dekoravimas yra ne tik malonus hobis, tačiau ir galimybė gerokai pagerinti savo buitį kiekvieną kartą tuo užsiėmus. Šiame straipsnyje mes pasidalinsime keliais praktiškais patarimais, kurie padės net ir su nedideliu biudžetu sukurti pastebimus, dėmesio vertus pokyčius namų interjere. Taigi, pradėkime!
Artėja laikas keisti padangas: ką reikia žinoti gyventojams?
Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, padangų parduotuvėse ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Daugiau kaip 70 šalies įmonių pasirengusios atsisakyti iškastinio kuro
Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) baigėsi kvietimas „Juridinių asmenų investicijos į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“. Iš viso agentūra gavo 73 paraiškas už daugiau kaip 20 mln. eurų.
Maisto švaistymo prevencija – misija įmanoma
Spalio 16-ąją minėjome Pasaulinę maisto dieną, kuri siekia atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą ir skatinti solidarumą kovojant su prasta mityba ir skurdu. Kievienas galime prisidėti, kad kuo mažiau dar tinkamo naudoti maisto patektų į šiukšlių dėžes.
Informacija apie įžuvinimą ir žuvų išteklių mokslinius tyrimus atveriama visuomenei
Aplinkos ministerija skaitmenizavo įžuvinimo ir žuvų išteklių mokslinių tyrimų procesus ir atveria juos visuomenei. Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas gali matyti kada, kuriuose vandens telkiniuose kokios žuvys įveisiamos ir net gali gyvai stebėti įžuvinimą. Taip pat visi besidomintieji gali susipažinti su mokslininkų atliktais tyrimais ir sužinoti, kokios hidromorfologinės vandens telkinių sąlygos, kiek ir kokių žuvų juose gyvena.
Manerheimo grybinuko paieškos buvo sėkmingos: aptiktos 32 radavietės ir 49 vabalai
Prasidėjus grybavimo sezonui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kvietė grybautojus visoje Lietuvoje dalyvauti konkurse, ieškant Manerheimo grybinukų (Oxyporus mannerheimii). Šiais metais net 7 konkurso dalyviams skirtingose Lietuvos vietose (Zarasų, Utenos, Švenčionių, Panevėžio, Vilniaus, Biržų ir Ignalinos rajonuose) pavyko aptikti šio saugomo vabalo radavietes.
Baliniai vėžliukai perkelti saugesniam žiemojimui
Spalio pradžia yra laikas, kuomet Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kartu su Lietuvos zoologijos sodo darbuotojais vertina Lietuvoje retų ir saugomų balinių vėžlių veisimosi rezultatus ir juokaudami šį procesą vadina „vėžliakasiu“. Rudenį vėžliukai yra iškasami iš vasarą surastų ir apsaugotų dėčių, tam kad su rūpestinga specialistų priežiūra saugiai peržiemotų ir kitą vasarą paaugę sugrįžtų atgal į savo gimtąsias vietas.
Nustatomos melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos
Žemės ūkio ministerija primena, kad savivaldybės iki šių metų gruodžio 31 d. privalo nustatyti melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonas, parenkant jų dydžius.
Elektrą gaminti pradeda didžiausias vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse
Šiandien oficialiai pradėjo veikti 13 vėjo jėgainių ir 69,3 megavatų (MW) instaliuotosios galios vėjo elektrinių parkas Tryškiuose, Telšių rajone. „E energija“ grupės parkas - didžiausias vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse, o jame tikimasi pagaminti 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos per metus. Naujasis vėjo parkas šalies elektros generaciją iš vėjo padidins 17 procentų.
Pašalinus patvanką Dubysos upėje atvertas kelias migruojančioms lašišinėms žuvims
Dubysos regioniniame parke tekanti Dubysos upė – labai svarbi tokių žuvų, kaip Baltijos lašiša, kartuolė, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, išsaugojimui. Tačiau ilgą laiką šių žuvų migracijai trukdė gelžbetoninės tilto bei patvankos liekanos. Pagaliau gelžbetoninės kliūtys pašalintos ir tai turės teigiamą įtaką žuvų populiacijos gausėjimui.
Į Nerį paleis nykstančių žuvų – aštriašnipių eršketų
Į Nerį Elektrėnų savivaldybėje rytoj bus paleista itin retų žuvų – aštriašnipių eršketų. Karageliškių stovyklavietėje bus įžuvinta 5 tūkst. eršketų metinukų, kurių vienas sveria apie 30 gramų.
Seimas sutinka, kad įteisinti nelegalius gręžinius būtų galima dar paprasčiau ir pigiau
Seimas po pateikimo pritarė, kad gyventojai galėtų įteisinti savo nelegalius vandens gręžinius, net jeigu yra prisijungę prie centralizuoto vandens tiekėjo. Be to, padidinus gręžinio įteisinimo procedūros rengėjų konkurenciją, biurokratiniai formalumai žmonėms kainuos pigiau.
Jungtinis aplinkosaugininkų reidas: tikrinta ir kaip medžioklei ruošiami šunys
Šeštadienį Aplinkos apsaugos departamentas surengė aplinkos apsaugos kontrolės reidus skirtinguose šalies regionuose. Per reidus aplinkosaugininkai vykdė ir medžioklės kontrolę, tikrino šunų lauko bandymus.
Kodėl gelstančius klevų lapus šį rudenį nusėjo juodos dėmės?
Klevo lapų demėtligė arba kitaip – klevinis žvynokas (lot. - Rhytisma acerinum) – juodos dėmės, rudenį išryškėjančios ant gražių gelstančių klevo lapų. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas.
Draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse šiemet įsigalios vėliau
Aplinkos ministerija informuoja, kad įprastai nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. šlakius ir lašišas draudžiama žvejoti šių rūšių žuvims svarbiose upėse. Tačiau šemet spalio 16 d. yra sekmadienis, todėl draudimas įsigalios po savaitgalio – spalio 17 d. Primename, kad visus sugautus šlakius ir lašišas privaloma paleisti.
Lietuvoje atrastas retas grybas – mažas, bet gražus ir svarbus miško ekosistemai
Lietuvoje šiemet aptikta itin reta ir sparčiai nykstanti grybų rūšis – mėlynlakštė mažasporė. Vienintelė jos radimvietė mūsų šalyje yra Utenos rajone, Moniškio miške, o jų visame pasaulyje skaičiuojama vos 400. Tai reikšmingas mokslinis atradimas, svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.
Trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai tiekėją galės pasirinkti iki 2026 metų
Keli šimtai tūkstančių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų nepriklausomą elektros tiekėją turės pasirinkti iki 2026 metų sausio 1 d. bei iki šios datos pratęsiamas visuomeninis elektros teikiamas - tokį sprendimą pirmadienį priėmė Seimas.
Smulkiųjų ūkių vaidmuo: ne tik gamina žemės ūkio produkciją, bet ir palaiko kaimo gyvybingumą
Smulkieji ūkiai ypač svarbūs siekiant užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą ir stabilų apsirūpinimą maistu. Be to, jie yra dalies gyventojų pragyvenimo šaltinis, nuo kurio priklauso ir šalies ekonomikos augimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 120 tūkst. ūkininkų, maždaug 70–75 proc. iš jų – smulkieji ūkininkai, valdantys mažesnius nei 50 ha ūkius. Tačiau pastebima, kad šių ūkių mūsų šalyje vis mažėja. Apie tai, kokios priežastys lemia šią problemą ir kaip galima ją spręsti, kalbintas žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Planuojama uždrausti naudoti mikroplastikus kosmetikos gaminiuose
Atsižvelgiant į mikroplastikų patvarumą, pasklidimą visose aplinkos srityse, palaipsniui augančią taršą ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, Europos Komisija siūlo drausti naudoti mikroplastikus Europos Sąjungos rinkai tiekiamuose kosmetikos gaminiuose.
