Po pirmosios COVID-19 pandemijos bangos Lietuvoje ir užsienio valstybėse išaugo gyventojų, kurie įsigijo augintinių, skaičius. Žmonių noras turėti gyvūną neblėsta, tad veterinarijos gydytoja Renata Šilkaitienė dalijasi svarbia informacija apie būtinąsias procedūras bei priežiūrą, kurią turėtų žinoti naują šeimos narį įsigiję ar planuojantys įsigyti žmonės.
Aplinkosaugininkai įmonėse galės tikrinti atliekų kiekį pagal faktą
Aplinkosaugos pareigūnams kilus įtarimų, kad įmonės savo teritorijoje kaupia atliekų daugiau, negu yra deklaravusios, suteikiama teisė tikrinti, ar deklaruojami duomenys atitinka tikrovę. Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai ir Atliekų kiekio nustatymo taisyklės.
Energijos kainų šuolis paveiks žmonių perkamąją galią – ekspertai
Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų.
Brakonieriams gyvenimas sunkės – juos gaudys ir povandeniniais dronais
Baltijos jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse neteisėtai žvejojantys turėtų suklusti – žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Žuvininkystės specialistai naudojasi vis naujesne technika – pažeidėjams gaudyti jau naudojami ne tik oro, bet ir povandeniniai dronai.
Kas už tai moka?
UAB „Veistas“ vykdanti visų Telšių regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymą jaučia pilietinę pareigą informuoti Telšių regiono gyventojus apie šiuo metu susidariusią situciją Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemoje.
Kodėl paukščiai nyksta 5 kartus sparčiau ir ką dėl to daryti?
Lietuvoje per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių sumažėjo beveik perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo 5 kartus. Kartu blogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė. Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.
Susiduriate su skolininkais laiku neapmokančiais sąskaitų – atgaukite savo lėšas
Jei jūsų išrašyta ir pateikta sąskaita laiku nebuvo apmokėta, galite ne tik atgauti savo lėšas, bet ir turite teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ši teisė įmonei atsiranda, kai sueina terminas į sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Pagal Lietuvos įstatymą viešasis subjektas tarpusavio atsiskaitymuose negali numatyti ilgesnio nei 30 dienų termino, o įmonės – iki 60 kalendorinių dienų. Po šių terminų už neapmokėtas sąskaitas paprastai numatyta mokėti palūkanas.
Žinia augintinių šeimininkams – paženklinti gyvūnus būtina, bet paprasta
Gyventojai, įsigydami šunį, katę ar šešką, turėtų įsitikinti, kad jis paženklintas mikroschema. Tie, kurie laiko augintinį seniau, turėtų jį paženklinti ir tai padaryti privalu iki ateinančios gegužės. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino pakeistas Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles, pagal kurias ženklinti ir registruoti augintinius tampa paprasčiau.
Prezidentas lankosi Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje: naujos investicijos padidins įmonės veiklos tvarumą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankosi Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje. Vizito metu Prezidentas su įmonės vadovais aptarė daugiamilijoninį investicinį projektą, o susitikime su įmonės darbuotojais – vienos didžiausių profesinių sąjungų Lietuvoje veiklą.
Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią ženkliai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.
Renovacijai paspartinti – gerokai lankstesnės ir greitesnės procedūros
Daugiabučių namų renovacijai spartinti skirti teisės aktų pakeitimai, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, padėtų įgyvendinti Vyriausybės iškeltą siekį per metus atnaujinti po tūkstantį daugiabučių.
Ir rudens nuspalvintus lapus, ir obuolius krituolius – į komposto dėžę
Prasidėjus lapų kritimo, sodo ir daržo gėrybių nuėmimo metui, aplinkosaugininkai primena, kaip tinkamai sutvarkyti žaliąsias atliekas. Jas geriausia kompostuoti arba išgabenti į žaliųjų atliekų aikšteles, o deginti galima tik laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai ragina gyventojus pasitikrinti krosnis
Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai ragina gyventojus pasitikrinti krosnis, taip pat išsivalyti dūmtraukius, kad būtų sumažinta gaisro rizika.
Norintieji sulaukti kompensacijų už dujų balionų keitimą daugiabučiuose turėtų suskubti
Nuo 2022 m. pabaigos trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose nebegalės būti naudojami suskystintų naftos dujų balionai dujų (toliau – dujų balionai). Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų grupių poreikius, dujų balionų keitimas kitais energijos šaltiniais yra finansuojamas valstybės. 10 mln. eurų – tokia suma šiais metais skirta dujų balionams daugiabučiuose namuose pasikeisti alternatyviais energijos šaltiniais. Šiuo metu jau yra gauta paraiškų visai šiai sumai, tačiau kol kas įgyvendinta tik nedidelė dalis projektų, todėl nepateikusieji mokėjimo prašymų – turėtų suskubti.
Naujos kartos išmaniųjų namų sistemos pavers jūsų būstą komforto zona
Vis labiau populiarėjant ir tobulėjant inovatyvioms technologijoms, jau nebe pats šeimininkas rūpinasi namų, o protingi namai pasirūpina šeimininko saugumu, patogumu ir jaukumu. Šiandieninė architektūrinių, interjero bei išmaniųjų technologijų sintezė sukuria daugiau nei paprastą būstą, ji geba sukurti namus, į kuriuos gera sugrįžti, kuriuose gera ir saugu gyventi. Vos keli mygtukų paspaudimai jūsų išmaniajame įrenginyje, ir protingas namas sukurs jums apšvietimą, sureguliuos patalpose temperatūrą, įjungs apsaugos sistemas, garso bei vaizdo aparatūrą ir t. t. Visa tai turėsite namuose įsirengę išmanią „JUNG KNX smart home“ valdymo sistemą.
Spalio 1-ąją įsigalioja griežtesni reikalavimai lašišinių žuvų žvejybai
Siekiant apsaugoti migruojančias lašišines žuvis artėjant nerštui, nuo spalio 1 d. taikomi griežtesni jų žvejybos reikalavimai. Įsigalioja draudimas žvejoti margiesiems upėtakiams svarbiose upėse ar jų ruožuose. Marguosius upėtakius iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti visuose mūsų šalies vandens telkiniuose, o atsitiktinai juos sugavus žvejybos vietose, kuriose žvejoti nedraudžiama, privaloma paleisti.
Ženklinti augintinius galės ne tik veterinarijos gydytojai – rengiami specialūs mokymai
Ženklinti naminius augintinius mikroschema ir įtraukti juos į Gyvūnų augintinių registrą nuo šiol galės ne tik veterinarai. Tai daryti galės visi, baigę specialius mokymus. Tam, kad gyvūnų ženklinimo procesas būtų sklandesnis ir paprastesnis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas artimiausiu metu turėtų patvirtinti pakeistas Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles.
Šalies ežeruose įkurdinti beveik 35 tūkstančiai lynų
Šiais metais į šalies ežerus išleista 34 850 dvivasarių lynų. Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriuje, Simne, dirbtinai išveisti ir išauginti lynai dar maži – vos 12 gramų, tačiau užaugę jie gali siekti ir 7 kg.
Savaitgalį – rudeninės paukščių palydos
Ateinantį savaitgalį visi gamtos mylėtojai kviečiami stebėti ir skaičiuoti išskrendančius paukščius. Kaip ir kasmet rudenines migruojančių sparnuočių palydas organizuoja šalies nacionaliniai ir regioniniai parkai kartu su Lietuvos ornitologų draugija. Pagrindinis renginio akcentas – jų stebėjimas ir apskaita su greitojo informavimo akcija.
Šį sezoną planuojama leisti sumedžioti tiek pat vilkų, kaip ir ankstesnį – 175
Būsimą vilkų medžioklės sezoną planuojama leisti sumedžioti 175 vilkus – tiek pat, kiek ir pernai, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Nuo sausio siūloma leisti steigtis mažiems sidro gamintojams
Nuo 2022-ųjų Lietuvoje galėtų atsidaryti mažos privačios natūralios fermentacijos sidro gamyklėlės, savo reikmėms gaminančios iki 10 tūkst. litrų šio gėrimo. Jų, kaip ir smulkiųjų alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojų, siūloma nereikalauti turėti tyrimų laboratoriją.
Įkurtuvės: ką padovanoti keliaujant į įkurtuvių vakarėlį?
Vienas iš protingiausių naujų namų savininkų žingsnių - surengti įkurtuvių vakarėlį. Toks žingsnis ne tik paskatina greičiau išpakuoti visas daiktų dėžes ir pabaigti namų įrenginėjimą, bet yra ir puikus būdas tiek namų šeimininkams, tiek šeimai bei draugams sukurti emocinį ryšį su nauju turtu. Kol naujų namų šeimininkai suka galvą, kaip spėti užbaigti remontą ar įsikūrimą, įkurtuvių svečiai, dažniausiai, verčiasi per galvą ieškodami tinkamiausios įkurtuvių dovanos. Tačiau, išrinkti tinkamą, gali būti išties sunku. Dovanos pasirinkimas priklauso tiek nuo namų šeimininkų, tiek nuo svečių turimo santykio su jais. Šiame straipsnyje rasite kelis naudingus patarimus, kaip išrinkti tinkamą įkurtuvių dovaną.
Elektros, dujų, šilumos energiją taupančioms įmonėms – kompensacijos
Efektyviai energiją vartojančios ir šį procesą audituojančios pramonės, transporto, paslaugų ir žemės ūkio įmonės gali teikti paraiškas ir gauti kompensacijas už sutaupytą elektros energiją, šilumą bei gamtines dujas. Ši speciali paramos priemonė yra orientuota į tuos juridinius asmenis, kurie šiais metais įsigijo ir savo veikloje įdiegė įrangą, padedančią efektyviau vartoti energiją. Kompensacijoms iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 2 mln. eurų.
Lietaus vandens nutekėjimo sistemos, latakai ir lietvamzdžiai, ką verta apie juos žinoti ir prisiminti?
Lietaus nuvedimo sistema yra neatsiejama bet kurio namo ar pastato dalis. Profesionaliai integruota sistema padeda surinkti lietaus vandenį nuo stogo ir sumažina vandens srautą į gruntą, nepažeidžiant pastato struktūros. Kokybiška lietaus nuvedimo sistema gali ne tik sukurti saugumą, bet ir ilgą laiką atlikti savo funkcijas, dėl to rinkitės tik geriausias priemones savo namams, kad jų netektų keisti. Iš tiesų, sistemos yra skirtingos ir pagamintos iš skirtingų medžiagų (PVC, plieno), todėl stogo ir latakų ekspertai patars, kuri sistema tinka kiekvienai situacijai.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms – dar didesnės plėtros galimybės
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą (angl. CMDAF), kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
Ne visi ūkininkai privalo testuotis dėl COVID-19
Žemės ūkyje besidarbuojantiems asmenims, įsigaliojus rugsėjo 13 d. reikalavimams, testuotis, ar neserga COVID-19, nereikia, nes šios veiklos nėra priskirtos gamybos įmonių darbuotojų veiklai.
Nuo rugsėjo 16 d. – griežtesni reikalavimai lašišų ir šlakių sezoninei žvejybai
Aplinkos ministerija primena, kad nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. galios griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimai. Šiuo metu daugiausia šių žuvų migruoja Nerimi aukštyn į mažesnes upes, todėl tam tikrose upių atkarpose visi žvejai, nesvarbu, kokias žuvis, kokiais masalais ar įrankiais žvejos, privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę lašišų žvejybai.
Lietuvoje padaugės nemokamų valčių nuleidimo vietų
Lietuvoje padaugės valčių nuleidimo vietų, kuriomis gyventojai gali naudotis nemokamai. Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) skyrė beveik 511 tūkst. Eur 29 naujoms valčių nuleidimo vietoms įrengti. Projektas bus įgyvendinamas 21 savivaldybėje.
Nauja Lietuvos raudonoji knyga pradėjo savo kelionę į plačiąją visuomenę
Aplinkos ministerijos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga netrukus taps prieinama daugelio šalies bibliotekų skaitytojams. Jos kelionė į plačiąją visuomenę prasidėjo trečiadienį startui skirtu renginiu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB).
„Negyvoji zona“ Baltijos jūroje – didesnė nei visa Lietuvos teritorija
Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. km2 plotą, daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai. Deguonies trūkumas kelia grėsmę menkėms – jos neršia gilesnėse, druskingesnėse, bedeguonėmis tampančiose vietose.
